86. Dėl laikinųjų grupių sudarymo tikslų ir principų tariamasi su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), siekiant nepadaryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir gimnazijoje.
Gimnazijoje sudarytos laikinosios anglų kalbos, lietuvių kalbos, biologijos, chemijos, istorijos, matematikos, fizikos grupės dalykų moduliams mokyti iš panašių gebėjimų ir poreikių mokinių .
Itin gabių mokinių ugdymui, mokinių dėl įvairių priežasčių negebančių įsisavinti dalyko programos poreikiams tenkinti įkurti lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, IT, chemijos, anglų kalbos konsultaciniai centrai.
III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
I.PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
87. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
88. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama ugdymo turinį, užtikrina pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte, ir siūlo 8 klasių ir I, II gimnazijos klasių mokiniams tęsti pagilinto anglų kalbos mokymosi programas:
89. Gimnazija skiria vieno mėnesio trukmės (rugsėjo) adaptacinį laikotarpį naujai atvykusiems mokiniams. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai neigiamais pažymiais nevertinti.
90. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriamos 5 valandos per mokslo metus. Ši veikla gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto pažintinei veiklai, metu arba klasės vadovo ir klasės mokinių bendru sutarimu kitu laiku. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, gimnazijos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis.
91. Socialinę mokinių veiklą organizuoja ir vykdo apskaitą klasių vadovai
92. Mokiniui pagal gimnazijos galimybes sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
II . UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
93. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą mokiniui gimnazija rekomenduoja rinktis dvejiems metams (I-II klasėms).
94. Lietuvių kalba.
94.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas. Tam tikslui mokykloje įkurti lietuvių kalbos konsultaciniai centrai
94.2. Į pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programą integruojamas pilietiškumo pagrindų mokymas (laisvės kovų istorija). Integraciją vykdo lietuvių kalbos mokytojai, atsižvelgdami į pamokos turinio kontekstą.
94.3. Jei mokinys yra atvykęs iš kitos valstybės, lietuvių kalbos jis mokomas pagal individualų ugdymo planą.
94.4. Į gimnaziją atvykusiems mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje tautinės mažumos kalba ir nori tęsti mokymąsi gimnazijoje lietuvių mokomąja kalba pagal pagrindinio ugdymo programą, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus: vienerius mokslo metus jiems skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka per savaitę. Jei klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokų.
95. Užsienio kalbos.
95.1. Mokykloje pirmoji užsienio kalba-anglų kalba.
95.2.8 klasių ir I, II gimnazijos klasių mokiniams siūloma tęsti pagilintą anglų kalbos mokymąsi. Tęsiant gimnazijos anglų kalbos mokymo tradicijas, 8 klasėse numatytas mokiniams privalomas anglų kalbos modulis.
95.3. 8 klasių ir I, II gimnazijos klasių mokiniai privalomai mokosi 6 klasėje pasirinktos antrosios užsienio kalbos (rusų, prancūzų arba vokiečių).
95.4. 8 klasių ir I, II gimnazijos klasių mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos ar užsienio mokyklų, kuriose jie mokėsi kitos antrosios užsienio kalbos negu rusų, vokiečių ar prancūzų, sudaromos sąlygas mokiniui pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė ir įveikti programos skirtumus, vienerius mokslo metus jam skiriant 1 papildomą užsienio kalbos pamoką per savaitę. Jei toje pačioje, paralelėse ar gretimose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos.
95.5. Jeigu naujai į gimnaziją atvykęs 8 klasių ar I, II gimnazijos klasių mokinys tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą užsienio kalbą (kitą, nei vokiečių, rusų ar prancūzų), mokinys gali norimos kalbos mokytis kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais mokinys privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o gimnazija turi įskaityti mokinio pasiekimus.
95.6. Jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir gimnazija nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gimnazija užskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse.
96. Informacinės technologijos.
96.1. 2010-2011 mokslo metais 7 klasėse IT mokymui buvo skirtos 35 dalyko pamokos, todėl 2011-
96.2. 8 klasėse IT pamokos integruojamos į dorinio ugdymo, anglų kalbos, matematikos, muzikos, technologijų mokymo dalykus. IT mokytojų darbo apmokėjimui šiose klasėse skiriama po 1 valandą kiekvienai klasei iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų. Nurodytų dalykų mokytojai kartu su 8 klasių informacinių technologijų mokytojais rengia integruotas dalyko ir informacinių technologijų programas.
96.3. I–II gimnazijos klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų ar kompiuterinės leidybos pradmenų modulių.Modulį renkasi mokinys.
96.4. Be to II gimnazijos klasėse viena IT pamoka integruojama į pilietiškumo pagrindų kursą. Šioje pamokoje dirba 2 mokytojai . IT mokytojo darbo apmokėjimui skiriama po 1 val. kiekvienai klasei iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų.
97. Socialiniai mokslai. Į pagrindinio ugdymo pilietiškumo pagrindų programą integruojamas laisvės kovų istorijos mokymas tam tikslui skiriant 18 pamokų per metus .
98. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą gimnazija vadovaujasi nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis.
99. Menai. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dalykai - dailė ir muzika. Teatro, šokio, fotografijos mokiniai gali mokytis neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Dailės I gimnazijos klasėse nemokoma. II gimnazijos klasėse dailei skiriamos 2 pamokos per savaitę.
100. Technologijos:
100.1. Mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš penkių siūlomų technologinių programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų.
100.2. Mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą pasibaigus pusmečiui.
100.3. I gimnazijos klasėse technologijų mokymui ir privalomai 17 valandų integruoto technologijų kurso programai skiriama 2,5 pamokos per savaitę ir baigiamas pagrindinės mokyklos technologinis ugdymas.
101. Kūno kultūra:
101.1. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę.
101.2.Visiems 8 ir I, II gimnazijos klasių mokiniams papildomai sudaromos sąlygos 1 valandą per savaitę pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo ugdymo veiklą mokykloje (kiekvienam koncentrui mokykloje skiriamos 2 neformaliojo ugdymo valandos aktyvaus judėjimo pratyboms - viena berniukams ir viena mergaitėms) ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Klasėje dirbantys kūno kultūros mokytojai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.
101.3. Per kūno kultūros pamokas 8 klasės ir I, II gimnazijos klasės dalijamos į dvi grupes. Sudaromos berniukų ir mergaičių grupės, tačiau, mokinių pageidavimu, gali būti ir mišrios. Grupėje turi būti ne mažiau 10 mokinių. Jei grupėje mažiau 10 mokinių, jungiamos paralelių arba gretimų klasių grupės.
101.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą. Jų pasiekimai vertinami ,,įskaityta“ arba ,,neįskaityta“.Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.
101.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą.
101.6. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 14 iki 16 metų – jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;
101.7. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitas sporto šakas, nereikalaujančias fizinio pajėgumo (šaškes, šachmatus ir kt.).
102. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis: Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos I–VIII klasėms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
I.VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
103. Vidurinio ugdymo programa 2011–2012 mokslo III gimnazijos klasėje įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
Vidurinis ugdymas III–IV gimnazijos klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras, taip pat atsižvelgiant į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.
104. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.
105. Gimnazijoje nustatyta tokia mokinio individualaus ugdymo plano (dalyko, dalyko kurso, dalyko modulio, mokėjimo lygio) keitimo tvarka:
105.1. Apie ketinimą keisti dalyką ar dalyko kursą mokinys raštu informuoja direktoriaus pavaduotoją, atsakingą už vidurinį mokymą, ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki pusmečio pabaigos.
105.2. Keisti dalyką ar dalyko programos kursą mokinys gali pusmečio pabaigoje atsiskaitęs iš naujai pasirinkto dalyko ar kurso ir išlaikęs įskaitą iš dalyko programos ar kursų skirtumų iki naujo pusmečio pradžios. Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ar kursus. Esant reikalui skiriamos papildomos konsultacijos skirtumams likviduoti.
105.3. Mokiniui, kuris mokėsi pagal išplėstinio kurso programą ir nusprendė mokytis pagal programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina išplėstinio kurso įvertinimas, įskaitos laikyti nereikia. Jeigu pažymys jo netenkina, jis gali laikyti įskaitą.. Įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą raidėmis B ar A, įrašomi stulpelyje po pusmečio ar metinio pažymio. Įskaitos įvertinimo pažymys atitinka metinį ar pusmečio pažymį. Keičiant menų programas įskaitų laikyti nereikia.
105.4. Mokinys gali keisti dalyko modulį tik pusmečio pabaigoje, apie keitimą informuodamas direktoriaus pavaduotoją, atsakingą už vidurinį mokymą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki pusmečio pabaigos. Keičiant dalyko modulį įskaitos laikyti nereikia. 4
105.5. IV gimnazijos klasėje leidžiama keisti dalyko programą, kursą, modulį ne vėliau kaip iki pirmojo pusmečio pabaigos. Apie ketinimą keisti dalyko programą ar kursą IV klasės mokinys raštu informuoja direktoriaus pavaduotoją, atsakingą už vidurinį mokymą, ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki pirmojo pusmečio pabaigos. Antrame pusmetyje 12 klasės mokinys keisti dalyko, kurso ar modulio nebegali.
106. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama ugdymo turinį pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas:
106.1. diferencijuoja ugdymą suteikdama galimybę III klasės gimnazistams laisvai pasirinkti ugdymosi turinį (prisilaikant 2011-
106.2. Siūlo gimnazistams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius šiuos pasirenkamuosius dalykus: teisės įvadą, pilietiškumo pagrindus, debatus anglų kalba, prancūzų kalbą, ekonomiką ir braižybą.
106.3. Siūlo šių dalykų modulius: anglų kalbos, lietuvių kalbos, istorijos, chemijos, biologijos, fizikos ir matematikos.
107. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus šioms veikloms:
107.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla, šią veiklą integruojant į dorinio ugdymo kursą.
107.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą , tam tikslui panaudojant pažintinei veiklai skirtas dienas.
107.3. rengti ir įgyvendinti projektus per debatų anglų kalba programas tam tikslui panaudojant po 1 pamoką III ir VI gimnazijos klasėse, skirtą mokinių ugdymo poreikiams tenkinti,
107.4. formuoti savo pasiekimų aplankus, – kuriuose kaupiami mokinių pažangos ir pasiekimų įrodymai.
108. Į vidurinio ugdymo turinį integruojamos: Civilinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms ir Priešgaisrinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms. Šioms programoms įgyvendinti skiriamos pažintinei veiklai skirtos dienos: 2 dienos III gimnazijos klasėse, 1 diena IV gimnazijos klasėse.
109. IV gimnazijos klasių mokiniams pažintinei veiklai skiriamos 5 ugdumo proceso dienos, III gimnazijos klasių-10 dienų.
110. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą minimalus grupės dydis - 7 mokiniai. Nesant galimybių sudaryti 7 mokinių grupės, jungiamos to paties dalyko bendrojo ir išplėstinio kurso grupės, skiriant 1 papildomą valandą prie bendrajam kursui skirtų valandų. Nesant ir šios galimybės mokiniai mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.
II.UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
111. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos) arba etiką. Siekiant užtikrinti dorinio ugdymo dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, pagal vidurinio ugdymo programą pasiūlyta III gimnazijos klasės mokiniams rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams, o IV gimnazijos mokiniams tęsti 2010-2011 mokslo metais pradėtą mokytis dorinio ugdymo kursą.
112. Lietuvių kalba ir literatūra. Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius pasirenkamuosius dalyko modulius: kalbos vartojimo praktikos ir šiolaikinės literatūros. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius.
113. Užsienio kalbų mokymo (-si) organizavimas:
113.1. Tęsiama pradėta mokyti pagrindinio ugdymo programoje pirmoji anglų kalba (B2 ir B1 lygiu III gimnazijos klasėse, A kursu IV gimnazijos klasėse).
113.2. Mokiniams siūloma rinktis antrąją rusų (A2 lygiu III klasėse, A ir B kursu IV klasėse), vokiečių (A2 lygiu III klasėse, A ir B kursu IV klasėse) ir prancūzų kalbos (3-osios) pasirenkamąjį dalyką.
114. Meninio ugdymo organizavimas:
Mokiniams siūlomi bendrieji ir išplėstiniai dailės, muzikos, bendrieji-teatro, fotografijos, šokio kursai. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį menų dalyko kursą, to dalyko meninei raiškai gali skirti po vieną savaitinę pamoką per dvejus metus iš dalykui skiriamų pamokų, pasirinkę išplėstinį kursą – dvi savaitines pamokas per dvejus metus. Meninė raiška yra dalyko programos dalis ir atskiru pažymiu nevertinama, dienyne įrašomas įrašas „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Meninės raiškos mokymas integruojamas į neformalųjį ugdymą.
115. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:
115.1. Mokiniams siūloma rinktis bendrąją kūno kultūrą ar norimą sporto šaką (krepšinį, futbolą arba tinklinį) bendruoju kursu.
115.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą.Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.
115.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą.Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.
115.4. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitas sporto šakas, nereikalaujančias fizinio pajėgumo (šaškes, šachmatus ir kt.)
115.5.III-IV gimnazijos klasių mokinių kūno kultūros pasiekimai, jiems raštu pageidaujant, vertinami ,,įskaityta“, ,,neįskaityta.
116. Informacinių technologijų mokymas:
116.1. Informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis. Gimnazija siūlo bendrąjį ir išplėstinį informacinių technologijų kursus. .Jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų modulių programas.
117. Mokiniams siūlomos šios technologinio ugdymo programos bendruoju ir išplėstiniu kursais: „“Statyba ir medžio apdirbimas“ ir ,,Tekstilė ir apranga“
117.1. Mokiniui, pasirinkusiam išplėstinį technologijų programos kursą ir planuojančiam baigus programą mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą, technologijų dalyko moduliai įskaitomi pagal Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
117.2. Į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programos moduliai įtraukiami pagal bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą.
118. Socialiniai mokslai: iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis: ekonomiką ir verslumą, ir teisės įvadą .
119. Gimnazija siūlo mokinių polinkius ir interesius atitinkančius šiuos pasirenkamuosius dalykus: prancūzų kalbą (3-ąją), braižybą, debatus anglų kalba, ekonomiką ir verslumą, pilietiškumo pagrindus, teisės įvadą. Prancūzų kalbai skiriamos 2 valandos per savaitę, kitiems dalykams skiriama po 1 valandą per savaitę.
119. Tenkinant mokinių ugdymosi poreikius III klasių mokiniams yra siūlomos lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, chemijos modulių programos. Jų mokymui skiriama po 1 valandą per savaitę.
120. IV klasių mokiniams yra siūlomos lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, matematikos, chemijos, fizikos modulių programos. skiriama po 1 valandą per savaitę.
V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
121. Mokinių ,turinčių specialiųjų poreikių, ugdymas gimnazijoje organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu 2011-03-17 Nr.XI-1281, ,,Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. balandžio 11 įsakymu Nr.V-579, kitais poįstatyminiais aktais. 2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
122. Mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, ugdomi pagal atitinkamos klasės ugdymo planą.Organizuojant mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymą atsižvelgiama į mokinių gebėjimus ir galias, ugdymo formą, ugdymo programą, vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas, bendradarbiaujant su mokiniu ir jo tėvais, planuojamos pamokos, pratybos, užtikrinamas ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas.
II.MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
123. Mokinių, kuriems pedagoginė tarnyba rekomendavo mokytis pagal adaptuotą ar modifikuotą programas, ugdymosi rezultatai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus.
124. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie mokinio, kuris mokosi pagal adaptuotą programą, pavardės, pusmečio bei metinių pažymių parašoma ,,Ad.“
III.SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS
125. Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, teikiama per mobilių grupių pamokas, skirtas mokymosi spragoms likviduoti, konsultaciniuose centruose. Individualią pagalbą teikia vaiko gerovės komisijos nariai .
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE
126. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie organizuoja gimnazija, pagal vaiko gerovės ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.
127. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie skiriama: turinčiam nežymų intelekto sutrikimą skiriamos 8 valandos per savaitę kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui.
128. Turinčiam vidutinį intelekto sutrikimą skiriamos 6-8 valandos per savaitę kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui.
129. Mokinį, turintį vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, namie ugdo specialusis pedagogas.
130. Mokinius, turinčius klausos sutrikimus, namie ugdo surdopedagogas ar logopedas;
131. Specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualią ugdymo programą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus).
IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS
131. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, Bendrojo ugdymo programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir galias, mokyklos vaiko gerovės komisijos narių, pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų rekomendacijas.
132. Sudaran t individualų mokinio planą, vadovaujamasi Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi. Išlaikomas mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytas minimalus pamokų skaičius pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti. Jis gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1-2 pamokomis.
133. Atsižvelgus į mokinio reikmes, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, gali būti keičiamas pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus.
134. Mokytojas, vadovaudamasis vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų rekomendacijomis, gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti.