PATVIRTINTA:
Panevėžio 5-osios gimnazijos direktoriaus
2011 m. d. įsakymu Nr.V-
PANEVĖŽIO 5-OSIOS GIMNAZIJOS 2011 METŲ ,,ŠVIETIMO IR UGDYMO PROGRAMA“
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
Panevėžio 5-osios gimnazijos Švietimo ir ugdymo programos paskirtis - sutelkti mokyklos bendruomenę 2011 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.
Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Švietimo ir ugdymo programą parengė darbo grupė (Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymas 2010-11-03, Nr.V-48 ,,Dėl darbo grupės 2011-2013 m. strateginiam planui ir 2011 metų švietimo ir ugdymo programai rengti tvirtinimo“.
Programa rengta vadovaujantis tęstinumo, suderinamumo, atsinaujinimo principais.
II. 2010 METŲ ŠVIETIMO IR UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ
Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos 2010 metų veiklos programos strateginis tikslas buvo mokyklos veiklos kokybės garantavimas. Siekdama įgyvendinti šį strateginį tikslą mokykla parengė 2010 metų švietimo ir ugdymo programą, derančią su mokyklos 2006-2010 metų strateginiu planu ir siekė strateginiame plane numatytų tikslų: tobulinti mokyklos valdymą, plėtoti mokyklos infrastruktūrą, gerinti paramą mokiniams, tobulinti ugdymo turinį, atliepiantį mokinių gebėjimus ir poreikius, tobulinti personalo kompetencijas. Iš esmės įgyvendinti iškelti tikslai.
Suvokdami šiuolaikinės mokyklos modernios vadybos svarbą mokyklos vadovai tobulino savo vadybines kompetencijas ir įgijo aukštesnes kvalifikacines kategorijas. Balandžio mėnesį vyko mokyklos direktoriaus ir dviejų pavaduotojų atestacija. Mokyklos direktoriui buvo suteikta I vadybos kvalifikacinė kategorija, vienas pavaduotojas, kuris buvo neatestuotas, įgijo II vadybos kvalifikacinę kategoriją, viena pavaduotoja patvirtino turimą II vadybos kvalifikacinę kategoriją.
Vykdydama Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-2417 akredituota Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos vykdoma vidurinio ugdymo programa.
Suvokdama, kad ugdymo procesas negali būti sėkmingas be geros infrastruktūros, mokykla 2010 metais tam skyrė ypatingą dėmesį. Panaudojus 52 tūkst. Lt. paramos lėšų, renovuoti 3 lietuvių kalbos kabinetai ir 1 informacinių technologijų kabinetas. Mokyklos kabinetų renovacijos procesas tęsiasi jau šešeri metai ir per tą laikotarpį renovuota virš 75 proc. mokymo kabinetų. Mokykla dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamos programos „Mokyklų tobulinimo programa plius“ dviejuose projektuose ir 2010 metais įsigijo mokymo priemonių, baldų ir įrangos už 129.2 tūkst. Lt. 2010 metų pabaigoje 71,4 proc. mokymo kabinetų buvo aprūpinti kompiuteriais su spartaus interneto prieiga, 20-yje kabinetų stacionariai įrengti multimedijos projektoriai, dar 11 tokių projektorių nupirkta 2010 metų pabaigoje. Įrengtas modernus mokytojų darbo kabinetas aprūpintas naujais baldais ir kompiuterine technika su interneto prieiga. Gerai aprūpintuose ir higienos normas atitinkančiuose kabinetuose sudarytos visos sąlygos vykdyti vidurinio ugdymo programą.
Mokykloje mokosi įvairių gebėjimų mokiniai, jiems reikalinga diferencijuota parama. Siekiant ugdyti itin gabius mokinius ir padėti dėl įvairių priežasčių atsiliekantiems mokykloje įkurta 16 konsultacinių centrų. Juose mokinius konsultuoja ir teikia pedagoginę pagalbą visų pagrindinių dalykų mokytojai. Socialinę ir psichologinę pagalbą teikia mokykloje dirbantys socialinės pedagogikos ir psichologijos magistrės.
Tobulinant ugdymo turinį mokiniams buvo siūlomi šeši pasirenkamieji dalykai, sudarytos įvairių mokymo dalykų mobilios grupės kurioms skirta 87,5 valandos per savaitę (iš jų 18,5 val. konsultaciniams centrams). Visiškai pakako mokinio krepšelio lėšų aprūpinti mokinius vadovėliais.
Apklausa parodė, kad 90 proc. mokinių tenkina mokyklos siūlomos neformaliojo ugdymo programos. Didinant mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese reikšmę mokykloje buvo vykdoma gerosios patirties sklaida apie mokytojų taikomas vertinimo strategijas. Plačiai buvo taikomas kaupiamasis vertinimas, didinantis mokinių mokymosi motyvaciją. Ugdymo procese plačiai buvo taikomos mokykloje turimos informacinės technologijos.
Visų šių priemonių taikymas davė gerus rezultatus. 2009-2010 mokslo metų pabaigoje visi 7-9,11 klasių mokiniai perkelti į aukštesnė klasę, visiems 10-tų klasių mokiniams buvo įteikti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai, visiems 88 abiturientams buvo įteikti brandos atestatai, iš jų 34 su pagyrimu. Abiturientų valstybinių egzaminų įvertinimas žymiai viršija miesto vidurkį (septynių valstybinių egzaminų įvertinimo vidurkis viršytas nuo 8,5 iki 34,4 balų). Tik informacinių technologijų valstybinio egzamino (egzaminą laikė tik 2 mokiniai) vidurkis yra 21 balu žemesnis už miesto vidurkį. 12-os abiturientų vieno ar dviejų valstybinių egzaminų rezultatai buvo įvertinti 100 balų. 86 abiturientai (iš 88) toliau mokosi aukštosiose mokyklose (iš jų 13 užsienio universitetuose).
2010 metų pabaigoje mieste organizuotoje gabių mokinių pagerbimo šventėje už pasiektus aukštus rezultatus Lietuvos ir pasaulio mokinių įvairių dalykų čempionatuose, konkursuose ir olimpiadose mūsų mokyklos mokiniams buvo įteikti šeši apdovanojimai.
Tobulindami savo profesines kompetencijas mokytojai per 2010 metus vidutiniškai dalyvavo kvalifikacijos kėlimo renginiuose 6,4 dienas per mokslo metus.
Pedagogai tobulinosi informacinių technologijų naudojimo, ugdymo(si) aplinkų kūrimo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, mokymo(si) proceso valdymo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, mokinio pažinimo ir jo pripažinimo, mokinių, mokytojų, tėvų bendradarbiavimo, mokymo mokytis, patyčių ir priekabiavimo prevencijos, vidurinio ugdymo programų akreditacijos, atnaujinto ugdymo turinio diegimo pagrindiniame ugdyme, pilietiškumo ugdymo klasės valandėlių metu, mokinių profesinio informavimo, karjeros žingsnių planavimo ir kitose srityse.
2010 metų pabaigoje mokykloje dirbo 2 ekspertai, 50 mokytojų metodininkų, 16 vyr. mokytojų ir 3 mokytojai. 2 mokytojai 2010 metais įgijo aukštesnes kategorijas (1-eksperto, 1-mokytojo metodininko).
2010 METŲ VEIKLOS PROGRAMOS EFEKTO KRITERIJAI
Mokyklos 2010 metų švietimo ir ugdymo programoje buvo numatyta siekti šių tikslų:
I tikslas. Tobulinti vadovų vadybinės veiklos veiksmingumą, laiduojantį mokinių ugdymo kokybę.
Efekto kriterijai:
Kaip ir buvo planuota, mokyklos direktorius atestuotas pirmai vadybinei kvalifikacinei kategorijai, vienas pavaduotojas - antrai vadybinei kvalifikacinei kategorijai, viena pavaduotoja pasitvirtino turimą antrą vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Buvo planuota teikti visapusišką informaciją mokyklos bendruomenei apie visas mokyklos veiklos sritis. Kaip ir buvo planuota, pradėtas naudoti elektroninis dienynas, padedantis suteikti bendruomenės nariams operatyvią informaciją apie mokinių ugdymosi rezultatus, surengtos dvi atvirų durų dienos mokinių tėvams, bendruomenei aktuali ir operatyvi informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje www.5vid.lt .
Buvo planuota užtikrinti įvairiapusę ugdymo proceso stebėseną ir vertinimą. Buvo atliktas mokyklos veiklos įsivertinimas, jo išvados paskelbtos mokyklos bendruomenei. Planuota ugdymo proceso individualizavimo ir diferencijavimo stebėsena įvykdyta tik 80 proc. Tam turėjo įtakos mokyklos vadovų padidėjęs darbo krūvis ruošiantis atestacijai ir vidurinio ugdymo programos akreditacijai.
Kaip ir buvo planuota mokykla gerai pasirengė vidurinio ugdymo programos akreditacijai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-2417 buvo akredituota mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa.
II tikslas. Modernizuoti ugdymo ir ugdymosi procesą.
Efekto kriterijai:
Tobulinant mokymo ir mokymosi aplinką buvo planuota 70 proc. kabinetų įrengti interneto prieigą, 60 proc. mokytojų darbo vietų aprūpinti kompiuteriais, 35 proc. kabinetų stacionariai įrengti multimedijos įrenginius. Planuoti kriterijai viršyti. 71,4 proc. kabinetų įrengta interneto prieiga, 71,4 proc. mokytojų darbo vietų aprūpinta kompiuteriais, 45 proc. kabinetų stacionariai įrengti multimedijos įrenginiai.
Kaip ir buvo planuota, gerinant mokytojų darbo sąlygas, įrengtas modernus mokytojų darbo kabinetas, aprūpintas 8 nešiojamais kompiuteriais su interneto prieiga.
Gerinant mokytojų darbo ir mokinių mokymosi sąlygas renovuoti trys lietuvių kalbos kabinetai ir vienas informacinių technologijų kabinetas.
III tikslas. Ugdyti mokinių intelektualines, dvasines, pilietines galias.
Efekto kriterijai:
Buvo planuota sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis pagal gebėjimus ir poreikius. Kaip ir buvo planuota, šiam kriterijui įgyvendinti buvo įkurta 16 konsultacinių centrų itin gabių ir žemesnių gebėjimų mokinių ugdymui. Be to, išanalizavus mokinių poreikius ir įvertinus mokyklos galimybes, parengtos neformaliojo ugdymo programos, kurios tenkino 90 proc. mokinių poreikius.
Kaip ir buvo planuota mokiniams ir jų tėvams pagal poreikį buvo teikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė, pedagoginė ir informacinė pagalba.
Kaip ir buvo planuota buvo toliau tęsiamas ,,Charakterio mokyklos“ projektas, laiduojantis efektyvų pilietinių nuostatų ir vertybių (pagarbos, sąžiningumo, atsakomybės) ugdymą.
Buvo planuota vykdyti žalingų įpročių prevenciją. Tuo tikslu toliau buvo tęsiama programa ,,Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija“.
IV tikslas. Įgyvendinti ugdymo turinį, laiduojantį kiekvieno mokinio kokybišką ugdymą(si) pagal gebėjimus ir poreikius, orientuotą į praktiką.
Efekto kriterijai:
Buvo planuota užtikrinti mokiniams pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, kursų pasirinkimo įvairovę, pagal mokinių poreikius ir mokyklos galimybes. Mokinių poreikai renkantis modulius, dalykus, kursus visiškai patenkinti. Taupant mokinio krepšelio lėšas dėl labai mažo mokinių, pasirinkusių dailės ir rusų kalbos išplėstinius kursus skaičiaus, buvo jungiamos tų dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų mokinių grupės.
V tikslas. Užtikrinti mokyklos poreikius atitinkantį personalo mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą.
Efekto kriterijai:
Planuota kiekvienam mokytojui sudaryti galimybę vidutiniškai ne mažiau 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo seminaruose ir apmokėti kvalifikacijos tobulinimo išlaidas. Faktiškai 6,4 dienas per metus mokytojams buvo sudaryta galimybė tobulinti kvalifikaciją. Visiškai pakako lėšų, nes dalis kvalifikacijos tobulinimo seminarų vyko mokykloje ir tuose seminaruose dalyvavo apie 95 proc. mokytojų.
Pedagogai tobulinosi informacinių technologijų naudojimo, ugdymo(si) aplinkų kūrimo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, mokymo(si) proceso valdymo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, mokinio pažinimo ir jo pripažinimo, mokinių, mokytojų, tėvų bendradarbiavimo, mokymo mokytis, patyčių ir priekabiavimo prevencijos, vidurinio ugdymo programų akreditacijos, atnaujinto ugdymo turinio diegimo pagrindiniame ugdyme , pilietiškumo ugdymo klasės valandėlių metu , mokinių profesinio informavimo, karjeros žingsnių planavimo ir kitose srityse.
Kaip ir buvo planuota 2 mokytojai 2010 metais įgijo aukštesnes kategorijas (1-eksperto, 1-mokytojo metodininko).
Po sėkmingos vidurinio ugdymo programų akreditacijos mokyklai tapus gimnazija mokyklos bendruomenė kelia naujus strateginius tikslus, kuriuos numato įgyvendinti 2011-2013 metais:
1. Daugiau dėmesio skirti mokyklos kultūrai, stiprinant mokyklos ryšius, bendruomenės narių tarpusavio santykių kokybinį lygį bei informacijos apie mokyklos veiklą sklaidos kokybę.
2. Sutelkti mokyklos bendruomenės narių pastangas mokymo ir mokymosi kokybės gerinimui ypatingą dėmesį skiriant atskirų mokinių individualios bei mokyklos pažangos identifikavimo, analizavimo, vertinimo procedūrų išgryninimui ir veiksmingam taikymui.
3. Užtikrinti mokiniams veiksmingą pagalbą planuojant karjerą.
2011 metais šie tikslai pradedami įgyvendinti pagal parengtas tris programas: gimnazijos kultūra, mokymo, mokymosi ir pasiekimų kokybės užtikrinimas ir pagalba mokiniui.
GIMNAZIJOS STIPRIŲJŲ IR SILPNŲJŲ PUSIŲ BEI GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
Stiprybės:
1. Teigiamas gimnazijos įvaizdis mieste ir respublikoje.
2. Aiški gimnazijos strategija.
3. Valdymo demokratiškumas.
4. Savivaldos institucijų plėtojimas ir įtraukimas į gimnazijos valdymą.
5. Tradicijų puoselėjimas.
6. Mokinių saugumo ir lygių galimybių užtikrinimas.
7. Aukšta mokymo ir mokymosi kokybė.
8. Anglų kalbos mokymo (si) išskirtinumas, patrauklumas, gilios tradicijos.
9. Debatų klubo veikla.
10. Ugdymo planai sudaromi atsižvelgiant į mokinių poreikius.
11. Didelės galimybės mokinių saviraiškai.
12. Geri brandos egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.
13. Aukšti mokinių pasiekimai mieste, respublikoje ir pasaulyje dalykinėse olimpiadose, čempionatuose, konkursuose.
14. Pakankamas informacinių technologijų mokymo priemonių kiekis. Geras materialinių ir finansinių išteklių valdymas.
15. Glaudus bendradarbiavimas su kitomis švietimo institucijomis.
16. Aukšta mokytojų ir gimnazijos vadovų kvalifikacija ir kompetencija.
17. Mokinių sąmoningumas, ryški motyvacija siekiant aukštų mokymosi rezultatų.
18. Teikiama pagalba gabiems ir atsiliekantiems, veikia konsultaciniai centrai.
19. Glaudus baigusiųjų gimnazijos mokinių bendradarbiavimas su gimnazijos bendruomene.
Silpnybės:
1. Gimnazijos bendruomenės narių elgesio kultūros, sąmoningo pareigų, taisyklių ir įsipareigojimų laikymosi nepakankamas lygmuo.
2. Profesinis bendradarbiavimas tarpusavyje, tarpdalykiniai ryšiai ir integracija.
3. Dalykinių ir kultūrinių ryšių su kitomis ugdymo institucijomis kokybė.
4. Visuomenės informavimas apie gimnazijos veiklą.
5. Gimnazijos vaidmuo vietos bendruomenėje.
6. Mokymo diferencijavimas ir individualizavimas.
7. Tarpdalykiniai ryšiai ir integracija.
8. Įsivertinimo rezultatų panaudojimas planuojant gimnazijos veiklą.
9. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo atitikimas gimnazijos strateginiams tikslams.
10. ,,Charakterio mokyklos” idėjų įgyvendinimas.
Galimybės:
1. Gimnazijos tapatumo, savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas.
2. PITo veiklos panaudojimas profesiniam švietimui ir mokinių karjeros planavimui.
3. Efektyvesnis steigėjo pozityvaus požiūrio į gimnazijos veiklą, reikmes ir problemas panaudojimas.
4. Mokytojų dalykinio bendradarbiavimo ir dalykinės kompetencijos ugdymo teorijos ir praktikos klausimais plėtojimas.
5. Pedagogų ir kitų darbuotojų metodinių, psichologinių kompetencijų gerinimas.
6. Mokinio krepšelio lėšų efektyvesnis panaudojimas mokytojų kvalifikacijai tobulinti.
7. Gimnazijos rėmėjų paramą efektyviau panaudoti saugių, higienos normas atitinkančių ugdymo erdvių sukūrimui.
8. Savivaldos institucijų stiprinimas.
9. Geresni rezultatai šalies olimpiadose ir konkursuose.
10. Klasių bendruomenių stiprinimas.
11. Gimnazijos ryšių su užsienio ugdymo institucijomis stiprinimas ir plėtojimas.
12. Aktyvesnė gimnazijos veikla vietos bendruomenėje.
13. Mokymo diferencijavimo, individualizavimo ir vertinimo kokybės gerinimas.
14. Didesnis dėmesys mokinio asmenybės formavimui.
15. Naujų veiklos krypčių kūrimas.
16. Efektyvesnis ir platesnis informacinių technologijų panaudojimas.
Grėsmės:
1. Didėjanti negatyvių socialinių veiksnių įtaka ugdymo(si) proceso efektyvumui, kultūros ir bendravimo elgsenai.
2. Mažėjantis mokinių skaičius, blogėjanti demografinė padėtis, didelė vidurinį išsilavinimą teikiančių mokymo įstaigų pasirinkimo galimybė.
3. Mažėjanti mokymosi motyvacija.
4. Grėsmė prarasti tradicijas.
5. Neadekvatus mokinių teisių ir pareigų suvokimas.
6. Didėjantis tėvų abejingumas mokinių mokymuisi ir auklėjimui.
7. Tėvų emigracija, palikti vaikai.
8. Senstantis mokytojų kolektyvas.