MOKYKLOS VEIKLOS RODIKLIŲ VERTINIMAS 2009-2010 M.M.
IŠVADOS
Vykdydami mokyklos veiklos rodiklių vertinimą, 2009-2010 m.m. mokytojams buvo pateikėme anketas. Apklausoje dalyvavo visi mokytojai, apibendrintos 47 tinkamos vertinti mokytojų anketos.
1.1. Vertindami mokyklos veiklos sritį „Mokyklos kultūra“ ir išnagrinėję temą „Etosas“, iš atsakymų supratome, kad mokytojai geriausiai (38 – labai gerai, 81 proc., 9 – gerai, 19 proc.) įvertino tradicijas ir ritualus mokykloje. Pakankamai gerai buvo įvertinti šie veiklos rodikliai: tapatumo jausmas (29 – labai gerai, 62 proc., 18 – gerai, 38 proc.); mokyklos atvirumas ir svetingumas (26 – labai gerai, 79 proc., 21 – gerai, 45 proc.). Blogiausiai įvertintas klasių mikroklimatas (8 – labai gerai, 17 proc., 37 – gerai, 79 proc., 2 – patenkinamai, 4 proc.). Trys mokytojai mano, kad bendruomenės santykiai tarp mokinių ir personalo yra tik patenkinami. Iš atsakymų matyti, kad mokyklos etosas vertinamas labai gerai – 50 proc., gerai - 48 proc., patenkinamai – 2 proc.
1.2. Nagrinėdami temą „Pažangos siekiai“ net 51 proc. respondentų įvertino mokyklos tobulėjimo sritį labai gerai, 47 proc. – gerai. Vertindami pasiekimų lūkesčių lygį 60 proc. mokytojų vertino gerai, 38 proc. – gerai. Nagrinėdami asmenybės raidos lūkesčius matome, kad 81 proc. mokytojų vertina gerai, 19 proc. – labai gerai. Pažangos siekiai mokykloje vertinami gerai - 63 proc. ir labai gerai - 36 proc., patenkinamai – 1 proc.
1.3. Analizuodami temą „Tvarka“, dauguma mokytojų taisyklių laikymąsi ir palankų emocinį klimatą bei aplinkos tinkamumą mokytis vertino gerai – 61 proc., 28 proc. apklaustųjų mokyklos aplinkos jaukumą vertino labai gerai. Tačiau 11 proc. mokytojų mano, kad mokykla stokoja palankaus emocinio klimato mokytis, reagavimo pažeidus mokyklos gyvenimo normas bei aplinkos tinkamumą mokytis, bendrauti ir ilsėtis.
1.4. Nagrinėdami temą „Mokyklos ryšiai“ 57 proc. respondentų mokyklos reikšmę, svarbą ir statusą bendruomenėje vertina labai gerai, 36 proc. – gerai ir 7 proc. – patenkinamai. Mokyklos partnerystė su kitomis mokyklomis ir užsienio institucijomis bei mokinių ir mokytojų dalyvavimas tarptautinėse programose vertinami gerai – 57 proc. ir labai gerai – 38 proc. Apibendrindami mokyklos įvaizdžio bendruomenėje duomenis, 47 proc. įvertino labai gerai, 49 proc. – gerai ir 4 proc. - patenkinamai.
Apibendrindami srities „Mokyklos kultūra“ apklausos rezultatus, nustatėme, kad didžioji dauguma mokytojų vertina gerai (55 proc.) ir labai gerai (40 proc.), tačiau 5 proc. apklaustųjų vertina patenkinamai.
2. 1. Iš apklausoje dalyvavusių mokytojų 62 proc. bendrąjį ugdymo organizavimą vertino gerai, 32 proc. – labai gerai, 6 proc. – patenkinamai. Mokytojai savo veiklos planavimą, pamokos struktūros kokybę ir klasės valdymą vertina 71 proc. – gerai, 28 proc. – labai gerai ir 1 proc. – patenkinamai.
2.2. Aptardami pamokos organizavimo temą, išsiaiškinome, kad didžioji dalis apklaustųjų mokytojų, net 71 proc. gerai vertina mokytojo veiklos planavimą, pamokos uždavinių ir ugdymo tikslų pagrįstumą, metodų ir priemonių dermę, taip pat mokinių darbo organizavimą, pamokos laiko panaudojimą, elgesio ir kitų problemų sprendimą. 28 proc. respondentų vertina labai gerai, 1 proc. – patenkinamai.
2.3. Mokymo kokybė (mokymo nuostatos ir būdai, mokymo ir gyvenimo ryšys, mokytojo ir mokinio dialogas, išmokimo stebėjimas, namų darbai) daugumos mokytojų yra vertinama gerai – 66 proc., labai gerai – 31 proc. Beveik visi mokytojai pasisako apie labai gerą (45 proc.) ir gerą (55 proc.) mokytojo ir mokinio dialogą.
2.4. Vertinimo temą „Mokymosi kokybė“ (motyvacija, mokėjimas mokytis, mokymasis bendradarbiauti) didelė dalis mokytojų vertino gerai - 72 proc. 17 proc. – vertino labai gerai, 11 proc. – vertino patenkinamai. Iš atsakymų išryškėjo poreikis tobulinti mokėjimą mokytis.
2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas t.y. mokymosi poreikių nustatymas ir mokymosi veiklos diferencijavimas vertinamas gerai – 70 proc., 18 proc. – labai gerai ir 12 proc. – patenkinamai. Tačiau atkreipiame dėmesį į turinio ir mokymosi tempo parinkimą atskiriems mokiniams pagal poreikius ir gebėjimus.
2.6. Analizuodami mokyklos vertinimą ugdant, dauguma mokytojų vertinimą kaip pažinimą, kaip ugdymą, kaip informavimą vertino gerai – 63 proc., labai gerai – 33 proc. ir patenkinamai – 4 proc. Tėvų informavimas apie vaikų sėkmę, dažnumas ir kokybė vertinami gerai – 58 proc.
Mokyklos veiklos vertinimo sritis „Ugdymas ir mokymasis“ vertinama gerai – 67 proc. ir labai gerai – 27 proc., patenkinamai – 6 proc.
3.1. Nagrinėdami sritį „Pasiekimai“ iš atsakymų supratome, kad mokinių pažanga ir mokyklos pažanga daugumos mokytojų vertinama gerai – 71 proc., tik 18 proc. mokytojų ją vertina labai gerai, 11 proc. – patenkinamai.
3.2. Iš apklausoje dalyvavusiųjų net 56 proc. mokymosi pasiekimus (mokinių mokymosi pasiekimai, kiti mokinių pasiekimai, tolimesnio mokymosi sėkmė) vertina labai gerai, 39 proc. – gerai. 5 proc. apklaustų mokytojų vertina mokymosi pasiekimus patenkinamai, atkreipdami dėmesį į nepakankamą mokinių pilietinį aktyvumą, jų kūrybinius pasiekimus.
Apibendrinę srities „Pasiekimai“ apklausos rezultatus išsiaiškinome, kad 55 proc. mokytojų vertina gerai, 37 proc. – labai gerai, 8 proc. patenkinamai.
4.1. Nagrinėdami sritį „Pagalba mokiniui“ ir analizuodami rūpinimosi mokiniais politiką bei mokinių asmenybės ir socialinę raidą, nustatėme, kad 70 proc. mokytojų gerai vertina mokyklos rūpinimąsi mokiniais, 26 proc. – labai gerai, 4 proc. – patenkinamai, atkreipdami dėmesį į pagalbos mokiniams priemonių dermę ir tikslingumą.
4.2. Vertinant pagalbą mokantis ir socialinę bei psichologinę pagalbas mokytojai mano, kad pagalbos organizuojamos gerai - 67 proc. ir 25 proc. – labai gerai.
4.3. Vertindami specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimą, kuris apima specialiųjų poreikių mokinių ugdymą ir gabių ir talentingų vaikų ugdymą, išsiaiškinome, kad mokytojų nuomonės išsiskyrė: 42 proc. vertina labai gerai, 42 proc. – gerai, tačiau 16 proc. vertina tik patenkinamai ir mano, kad nepakankamai kreipiamas dėmesys į specialiųjų ugdymosi poreikių organizavimą, gabių ir talentingų vaikų ugdymą.
4.4. Nagrinėdami pagalbos renkantis mokymosi kryptį bei profesinį orientavimą ir informavimą, išsiaiškinome, kad dauguma mokytojų vertina gerai – 55 proc., labai gerai – 38 proc., 7 proc. – patenkinamai.
4.5. Aptardami tėvų pedagoginį švietimą, nustatėme, kad mokytojai jį vertina gerai – 62 proc., trečdalis respondentų vertina labai gerai, trečdalis – patenkinamai.
Apibendrindami srities „Pagalba mokiniui“ anketų duomenis, nustatėme, kad didžioji dalis mokytojų vertina šią sritį gerai – 59 proc., labai gerai – 30 proc., patenkinamai – 10 proc.
5.1. Nagrinėdami sritį „Mokyklos strateginis valdymas“ nustatėme, kad mokyklos strategiją, mokyklos viziją, misiją ir tikslus 53 proc. apklaustųjų įvertino gerai, 43 proc. – labai gerai. Tik 4 proc. mokytojų šią sritį įvertino patenkinamai, atkreipdami dėmesį į mokyklos bendruomenės dalyvavimą planuojant mokyklos veiklą ir mokytojų bendradarbiavimą.
5.2. Mokytojų nuomone mokyklos įsivertinimo procesas ir įsivertinimo rezultatų naudojimas yra geras – 53 proc. Beveik pusė mokytojų mano, kad įsivertinimo procesas yra labai geras – 39 proc., 4 proc. – patenkinamai vertina šį procesą.
5.3. Analizuodami mokyklos vadovavimo stilių, kuris apima valdymo demokratiškumą ir lyderystę mokykloje, išsiaiškinome, kad pusė apklaustųjų (50 proc.) įvertino gerai ir 46 proc. – labai gerai, 4 proc. – patenkinamai.
5.4. Analizuodami personalo komplektavimą, dėmesio skyrimą jam bei darbų organizavimą, supratome, kad mokytojai įvertino jį gerai – 52 proc., 43 proc. – labai gerai, 5 proc. – patenkinamai.
5.5. Buvo vertinamas materialinių išteklių valdymas. Nagrinėdami lėšų vadybą, turto vadybą bei patalpų naudojimą, išsiaiškinome, kad dauguma mokytojų vertina labai gerai – 51 proc., gerai – 48 proc., patenkinamai – 1 proc.
Apibendrindami srities „Mokyklos strateginis valdymas“ apklausos rezultatus išsiaiškinome, kad 51 proc. respondentų vertina šią sritį gerai, 44 proc. – labai gerai, 4 proc. – patenkinamai.
Nagrinėdami ir apibendrindami mokyklos veiklos rodiklių vertinimo 2009-2010 m.m. rezultatus, priėjome išvadą, kad visos sritys ir jų temos yra vertinamos gerai. Apžvelgdami patenkinamus sričių įvertinimus supratome, kad sritį „Pagalba mokiniui“ 10 proc. respondentų vertina patenkinamai. Rekomenduojame atlikti gilesnę šios srities analizę.
DAIVA DAPŠAUSKIENĖ, pirmininkė
VIRGINIJA ADOMAVIČIENĖ, narė
LIGITA KUOKALIENĖ, narė
VAIDA RUTKAUSKIENĖ, narė
RŪTA REMENYTĖ-ŠVIEŽIKIENĖ, narė
VIKTORIJA KASPERIŪNIENĖ, narė
KAZYS KARPAUSKAS, narys
LAIMA ČIPLIENĖ, narė
DALIA BARTKIENĖ, narė
