Dabartis gali būti aiški tik praeities šviesoje
( Konfucijus)
1918 m. sausio 1 dieną Panevėžyje įkurta lietuvių pirmoji pradedamoji mokykla. Tai buvo mažas šaltinėlis, davęs pradžią būsimajai Panevėžio 5-ajai vidurinei mokyklai.
Nuo 1919 metų mokyklai išnuomojamos patalpos nuosavuose mediniuose M. Kusinskienės namuose (Vasario 16-osios gatvė Nr. 26). Mokyklos vedėju buvo Juozas Balčiūnas, mokytoja-Ona Pabedinskaitė. Šiuose namuose- mokykloje buvo dvi klasės. Mokykla turėjo tik penkis mokiniams tinkamus sėdėti suolus, kiti buvo sukalti iš paprastų lentų. Dar buvo 1 rašomoji lenta, 1 žemėlapis, 1 skaitliukai ir trys vadovėliai. Mokėsi 77 vaikai nuo 7 iki 14 metų amžiaus: 41 berniukas ir36 mergaitės. Buvo įsteigti kursai suaugusiems. Vakarais juos lankė 89 klausytojai. Iš jų abiem mokytojams išlaikyti buvo imama po 25 auksinus.
Nuomoti iš privačių asmenų buvo labai brangu, todėl 1922m. Marijos (Smetonos) ir Klaipėdos gatvių kampe buvo statomos patalpos mokyklai. Statyba pradėta be tinkamo pasirengimo (buvo panaudota tiltams taisyti gautoji miško medžiaga), todėl šešių komplektų pradinėje mokykloje nebuvo nei rūbinių vaikams nusirengti, nei prausyklų, nei ventiliacijos. Žiemos metu klasės buvo labai šaltos.
1924m. pavasarį iškilmingai atidarytos specialiai mokyklai skirtos patalpos. Nors statant klaidų buvo padaryta, bet šis pastatas jau tapo mokyklų centru. Čia buvo atkelta 1-osios, 2-osios, 3-osios miesto pradinių mokyklų mokiniai ir rusų mokyklos klasės. Naujoje mokykloje buvo organizuojami įvairūs susirinkimai, mokytojų konferencijos, kursai, parodos.
1926 m. sausio 3 d. mokyklos suskirstytos numeriais ir naujoji mokykla pavadinta „Panevėžio miesto pradžios mokykla Nr. 1“.
1931–1939 m. mokyklai vadovavo Stanislovas Janauskas. Mokėsi 318 mokinių: 52 rusai, 6 karaimai, 260 lietuvių. Pamokos prasidėdavo 8 val. ir trukdavo 50min.
Buvo įsteigtas mokinių kooperatyvėlis. Jame vaikai galėjo nusipirkti sąsiuvinių, pieštukų, plunksnų, dažų, šviežių bandelių. Turėjo pasidarę net savo pinigėlius, kad galėtų atiduoti grąžą.
Aktyviai veikė mokinių tėvų komitetas: aplankė kiekvieną šeimą, išrūpino iš miesto savivaldybės vaikams batelių, rašalinių, padėjo surengti Kalėdų eglutę, daiktinę loteriją ir iškilmingai paminėti mokyklos dešimtmetį.
1934 m. mokiniai sudėjo 37 litus ir paskyrė Dariaus ir Girėno paminklui Kaune statyti. Ta proga mokyklą aplankė Atlanto nugalėtojas leitenantas Feliksas Vaitkus.
Mokiniams buvo surengta išvykos po miesto apylinkes, į Anykščius, Klaipėdos kraštą. Veikė skautų, dramos būreliai, net savas mokyklos orkestrėlis. Mokykloje buvo įsteigtas knyginėlis.
1934 - 1935 mokslo metais buvo surašyti visi 1-osios pradinės mokyklos rajone gyvenantys 7-13 metų vaikai. Sąraše 357 mokiniai, bet mokyklą lankė 230.
1936 m. buvo gautas leidimas statyti naują mokyklos pastatą. Jį projektavo inžinierius architektas M.Gargasas.
1938 m. rudenį mokykla persikėlė į naujas patalpas. Buvo 8 skyriai. Dirbo mokytojai: V.Makauskaitė, B.Antanaitis, A.Laskauskas, M.Lukšys, M.Navickas, A.Andrašiūnienė.
Mokyklos vedėjas ir rašytojas Motiejus Lukšys mokyklai vadovavo 1939 - 1949 m. 1938 m. įstojo į Lietuvos rašytojų draugijos narius, parašė kūrinėlius vaikams, pjesę „Žalčių karalienė“, romanus: „Dvaro pagairėje“, „Naujakuriai“, „Duobėti vieškeliai“. Vokiečių okupacijos metais mokykla nebuvo uždaryta.
1954-1955 mokslo metais mokykla perorganizuota į priaugančiąją vidurinę mokyklą ir pavadinta Panevėžio 5-ąja vidurine mokykla.
1957 m. Vandos Pukienės rūpesčiu buvo plečiamos mokyklos patalpos: pastatytas pirmas mokyklos priestatas, kuriame įrengta aktų salė ir keturios klasės, o mokyklos kieme priestatas su dirbtuvėmis.
Pirmosios laidos abiturientė Rita Spirikavičiūtė po 50 metų nuo mokyklos baigimo prisimena: „Pamenu, kad mokyklinius vadovėlius man nupirko mama. Neturėjome modernių parkerių, todėl rašiau plunksna ir nešdavausi rašalinę, kuri kartais kuprinėje net išsiliedavo... Jei tiksliai atsimenu, tai ir mokslas buvo mokamas. Per metus, o gal pusmetį, reikėjo mokėti apie 80 rublių... Tekdavo sportuoti koridoriuje... Kai kiti tuo metu dirbdavo klasėse. Neturėjome jokios sportinės aprangos, tai sportuodavome tais pačiais drabužiais, su kuriais ėjome į mokyklą. Mankštindavomės labai tyliai (kad ir kaip tai buvo sunku), nes mokytoja bardavo triukšmautojus. Koks didelis džiaugsmas buvo, kai pastatė priestatą su sporto sale!“
Stefanija Gintautienė mokyklai vadovavo 1961-1975 m. Jos dėka 1965 m. atiduotas eksploatacijai naujas trijų aukštų priestatas su dvylika klasių, o 1972 m. prilipdytas trečiasis priestatas su sporto sale ir valgykla. Tokia mokykla išlikusi ligi šiol. Mokymo įstaiga dirbo dviem pamainomis, nes ją lankė 1200 mokinių.
1962 m. gegužės 25 d. Švietimo ministro įsakymu Nr.335 mokykloje sustiprintas anglų kalbos mokymas. Pirmoji abiturientų laida su sustiprintu anglų kalbos mokymu mokyklą baigė 1969 m. Iš tos laidos abiturientų anglų kalbos mokytojomis tapo V.Danauskaitė-Šiukštienė ir L.Ožalaitė- Rišiotkinienė
S. Gintautienei vadovaujant mokykloje įkurta kabinetinė mokymo sistema: klasės virto mokymo kabinetais. Veikė daug meno kolektyvų: chorai, lėlių teatras „Kulverstukas“, šokių kolektyvai, literatų būrelis. Aktyvi buvo turistų veikla (Jaunieji turistai visada laimėdavo pirmąsias vietas Panevėžio mieste ir prizines – respublikoje).
1975-1981 m. mokyklos direktoriumi dirbo Kazimieras Paulauskas, žinomas anglistas, lektorius, fantastinių knygų „Dorado“ ir kitų autorius. Jam vadovaujant mokykloje klestėjo internacionalinė veikla, ypač draugystė su Molodečno 6-ąja vidurine mokykla.(8 kartus mūsų ir Molodečno mokiniai ir mokytojai vyko vieni pas kitus su šokiu, daina).
Mokiniai dirbo darbo ir poilsio stovyklose „Aušros“ kolūkyje, „Galybės“ kolūkyje Gelažiuose, Miežiškių tarybiniame ūkyje.
Nuo 1981 m. iki šiol mokyklai sėkmingai vadovauja Antanas Doniela.
Jam vadovaujant mokiniai ir mokytojai daug keliauja. Mokytojai aplankė įžymiąsias Lietuvos vietas, Latviją, Estiją, Kareliją, Armėniją, Azerbaidžaną, Vidurinės Azijos respublikas, Lenkiją, Vokietiją, Italiją, Izraelį, Jordaniją, Egiptą.
1988 m. mokykloje jau vyko tikybos pamokos.
