PANEVĖŽIO 5-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS 2009-2010 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

2009–2010 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų mokyklos ugdymo planas  reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytų ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. Mokyklos ugdymo planas sudarytas vadovaujantis Bendraisiais  2009-2011 metų ugdymo planais  ir kitais teisės aktais. Ugdymo plane  vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko programos dalis.

Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį.

Mobilioji grupė – mokinių grupė dalykui, dalyko moduliui diferencijuotai mokyti, pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

Mokinio individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio  ar specialiojo ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz.: pusmečiui, vieneriems ar dvejiems metams) dalykai, dalykų kursai ir moduliai, suderinti su mokyklos galimybėmis.

Mokyklos ugdymo planas – pagal Bendruosius ugdymo planus, mokinių poreikius ir mokyklos galimybes mokyklos parengtas Bendrųjų programų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Bendrosios programos) įgyvendinimo planas.

Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymas pagal išsamesnę programą, kuriai skiriama daugiau pamokų.

Pamoka – nustatytos trukmės mokytojo organizuojama kryptinga mokinių veikla, kuri padeda pasiekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir planuojamų rezultatų (kompetencijų).

Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas dalykas.

Privalomasis dalykas – dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal Ugdymo programą.

Teminis arba ilgalaikis dalyko planas – dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo parengtos atsižvelgiant į numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

Specialiosios pamokos – specialiųjų poreikių mokiniams skirtos privalomos pamokos sutrikimą ar negalią kompensuojamiesiems įgūdžiams ugdyti. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

2. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

Ugdymo organizavimas 2009-2010 mokslo metais. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai: 6-9 klasės, ugdymo proceso pabaiga birželio 11d., ugdymo proceso trukmė savaitėmis – 36. 10 klasės, ugdymo proceso pabaiga gegužės 28d., ugdymo proceso trukmė savaitėmis – 34. 11 klasės, Ugdymo proceso pabaiga birželio 11d., ugdymo proceso trukmė savaitėmis – 36. 12 klasės, ugdymo proceso pabaiga gegužės 28d., ugdymo proceso trukmė savaitėmis – 34.

Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą skirstomas pusmečiais. 6–9, 11 klasė I pusmečio pradžia 2009-09-01, I pusmečio pabaiga 2010-01-15, II pusmečio pradžia 2010-01-18, II pusmečio pabaiga 2010-06-11. 10, 12 klasės I pusmečio pradžia 2009-09-01, I pusmečio pabaiga 2010-01-15, II pusmečio pradžia 2010-01-18, II pusmečio pabaiga 2010-05-28.

Atostogos: Rudens 2009 spalio 26-30. Žiemos 2009 gruodžio 23 – sausio 6. Pavasario 2010 kovo 29 – balandžio 2. Vasaros 6-11 klasės birželio 14 – rugpjūčio 31.

Ugdymo proceso organizavimas

Ugdymo turinio planavimo principai ir laikotarpiai. 6, 8,10-12 klasių dalykų mokytojai, būrelių vadovai   pagal bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus, remdamiesi ŠMM rekomendacijomis, rengia dalykų teminius planus, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, neformaliojo ugdymo programas. 7-tų ir 9-tų klasių mokytojai rengia išplėstinius ilgalaikius planus. Pagrindinio ugdymo teminiai planai, išplėstiniai ilgalaikiai planai ir programos rengiamos vieneriems metams, vidurinio ugdymo - dvejiems metams (visai vidurinio ugdymo programai). Mokytojai  iki rugpjūčio 31 dienos parengia ir  suderina su  jo dalyką kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju: spec. poreikių mokinių ugdymo programas, dalykų teminius planus, ilgalaikius planus, pagilinto dalykų mokymo teminius planus. Mokyklos direktorius  metodinių grupių teikimu iki rugsėjo 1 dienos  įsakymu tvirtina  mokytojų parengtas ir su dalyką kuruojančiu  direktoriaus pavaduotoju suderintas pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, neformaliojo ugdymo programas. Teminių planų,  ilgalaikių planų ir programų rengimo formas nustato metodinė taryba iki 2009-06-30. Vieną plano ar programos egzempliorių saugo dalyko ar būrelio mokytojas, kitas egzempliorius elektroninėje laikmenoje saugomas mokyklos raštinėje.  Teminius planus, išplėstinius ilgalaikius planus ir programas mokytojai elektroninėje laikmenoje į raštinę pristato iki rugsėjo 10 dienos. Klasių vadovų darbo planus derina direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už klasių vadovų darbą, tvirtina direktorius iki rugsėjo 10 dienos.

Mokinio individualaus plano sudarymas. Kiekvienas 11 klasės mokinys sau rengia vienerių metų individualaus ugdymosi planą pagal mokyklos patvirtintą individualaus ugdymosi plano 2009-2010 mokslo metams formą, taip pat sudaro dvejų metų individualaus ugdymosi planą pagal mokyklos patvirtintą dvimečio plano 2009-2011 mokslo metams formą ir suderina su direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už vidurinį ugdymą.

Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūla, mobilių grupių sudarymas, jų skaičius, integruotų dalykų, dalykų modulių programų ir pasirenkamųjų dalykų  programų rengimas.  11-12 klasių mokiniams siūlomi šie pasirenkamieji dalykai: pilietiškumo pagrindai; braižyba; ekonomika;  teisės įvadas; debatai anglų kalba. Programų rengimo tvarka nurodyta 2.2.1 punkte. 6-9 klasių mokiniams siūlomos 7-ios dalykų modulių programos (keturios anglų kalbos, po vieną-verslo kalbos, IT taikymo ir pilietiškumo ugdymo.  Jų mokymui sudarytos 36 mobilios grupės. 11 klasių mokiniams siūloma 3 lietuvių kalbos, 1 chemijos, 1 istorijos, 2 anglų kalbos modulių programos. Jų mokymui sudaryta 16 mobilių grupių, skiriama 14 valandų per savaitę. 12 klasių mokiniams siūloma 2 lietuvių kalbos,1 matematikos, 1 chemijos, 1 istorijos, 1 fizikos, 1 biologijos, 2 anglų kalbos modulių programos. Jų mokymui sudarytos 17 mobilių grupių, skiriama 15 valandų per savaitę. Mobilios grupės sudaromos mokinių arba tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymais, jeigu mokinys neturi 14 metų. 12 klasių fizikos, chemijos ir biologijos mokytojai rengia integruotas dalyko ir žmogaus saugos programas. 8 klasėje dirbantys anglų kalbos, rusų kalbos, tikybos, technologijų, istorijos, biologijos  mokytojai kartu su 8 klasių informacinių technologijų mokytojais rengia integruotas dalyko ir informacinių technologijų programas.

Klasių dalijimo į grupes principai. Per dorinio ugdymo  pamokas 6-10 klasės dalijamos į tikybos ir etikos mokymo grupes. Grupėje turi būti ne mažiau 8 mokinių. Jei grupėje mažiau 8 mokinių, jungiamos paralelių arba gretimų klasių grupės. Per kūno kultūros pamokas 8-12  klasės dalijamos į berniukų ir mergaičių grupes. Grupėje turi būti ne mažiau 10 mokinių. Jei grupėje mažiau 10 mokinių, jungiamos paralelių klasių grupės. Per pirmos užsienio kalbos (anglų)  pamokas 6-10 klasės dalijamos į 2 grupes. Grupėje turi būti ne mažiau 12 mokinių. 6-10 klasėse  mokoma antrosios rusų, prancūzų arba vokiečių kalbos. Sudaromos grupės kiekvienai kalbai mokyti. Minimalus mokinių skaičius grupėje – 8 mokiniai. Jeigu kurią nors iš mokyklos siūlomų antrąją užsienio kalbą 6 klasėse iš viso  pasirenka mažiau kaip 8 mokiniai, tos kalbos nemokoma, mokiniams siūloma kita antroji užsienio kalba. Per informacinių technologijų pamokas 6-7, 9,  10 klasės dalijamos į 2 grupes. Grupėje turi būti ne mažiau 12 mokinių. Per technologijų pamokas 6-10  klasės dalijamos į berniukų ir mergaičių grupes, tačiau mokiniams pageidaujant gali būti sudaromos ir mišrios mergaičių ir berniukų grupės.

Pagilintas dalykų mokymas,  antrosios užsienio kalbos mokymas. 6-ose-10-ose klasėse mokiniai tęsia pagilintą anglų kalbos mokymą. Grupėse mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių. Grupės sudaromos iš vienos ar paralelių klasių mokinių. Antrosios užsienio kalbos (iš mokyklos siūlomų rusų, vokiečių ar prancūzų) mokymas privalomas nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu antrąją užsienio kalbą:  prancūzų, rusų arba vokiečių.

Dalykų mokymo integravimas: ( bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių bei kitų programų integravimas į ugdymo turinį, tarpdalykinė integracija (10.2.). Mokykloje vykdomos Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomos prevencinės programos: alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa ir bendroji pilietinio ugdymo programa. Tęsiama „Charakterio mokyklos” programa, kurioje numatoma formuoti bendrąsias kompetencijas ir gyvenimo šiuolaikinėje modernioje visuomenėje įgūdžius. Šios programos integruojamos į formalųjį ir neformalųjį ugdymą. 8 klasėje dirbantys anglų kalbos, rusų kalbos, tikybos, technologijų, istorijos, biologijos  mokytojai kartu su 8 klasių informacinių technologijų mokytojais rengia integruotas dalyko ir informacinių technologijų programas. 9 klasėse mokiniams siūlomos trys integruotos verslo kalbos, pilietiškumo ugdymo, IKT taikymo ugdymosi  procese ir anglų kalbos modulių programos. 9 ugdymo proceso dienos 6-9, 11 klasėse, 3 dienos 12 klasėse per mokslo metus skiriamos kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai. 10 klasėse kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai skiriamos 5 dienos per mokslo metus. Ši veikla 10 klasėse vykdoma rugsėjo, spalio, lapkričio, vasario ir kovo mėnesiais po 1 dieną kiekvieną mėnesį. 10-tų klasių vadovai šią veiklą planuoja:  rugsėjo mėnesį - vieną pirmadienį (pasirinktinai),  spalio mėnesį -vieną antradienį (pasirinktinai),   lapkričio mėnesį- vieną trečiadienį (pasirinktinai),   vasario mėnesį - vieną ketvirtadienį (pasirinktinai),   kovo mėnesį - vieną penktadienį (pasirinktinai). 11 klasėje žmogaus sauga integruojama į kultūrinę pažintinę veiklą: 1 kultūrinės, meninės, pažintinės, kūrybinės, sportinės, praktinės, socialinės veiklos  diena skiriama Civilinės saugos mokymo programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr.5-169), ir 1 kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai skirta diena Priešgaisrinės saugos mokymo programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr.ISAK-820/IV-208 (Žin., 2003, Nr. 60-2743). Iš viso šioms programoms mokyti 11 kl. skiriama 12 val. per mokslo metus. 2010-2011 m. m. 12 kl. žmogaus saugai bus skiriama 6 val. per mokslo metus. 2009-2010 mokslo metais 12 klasėse  žmogaus saugai skiriama 8 val. per mokslo metus. Šios pamokos integruojamos į fizikos, chemijos, biologijos pamokas.

Dalykų mokymo intensyvinimas. 9 klasėje  technologijų mokymui skiriama 2,5 val. per savaitę ir baigiama pagrindinės mokyklos technologinio ugdymo programa.  10 klasėje dailės mokymui skiriamos 2 val. per savaitę (9 klasėje 2008-2009 m.m. dailės mokymui pamokų nebuvo skirta). 8 klasėje žmogaus saugos mokymui skiriama 1 val. per savaitę (7 klasėje 2008-2009 m.m. žmogaus saugos mokymui pamokų nebuvo skirta). 6 klasėje žmogaus saugai pamokų neskiriama. (5 klasėje 2008-2009 m.m. žmogaus saugos mokymui buvo skirta 1 val. per savaitę). 9 klasėje žmogaus saugos mokymui  bus skiriama 0,5 val. per savaitę.(10 klasėje 2010-2011 m.m. žmogaus saugai pamokų nebus skiriama) 10 klasėje žmogaus saugai skiriama 0,5 val per savaitę (9 klasėje 2008-2009 m.m. žmogaus saugos mokymui pamokų nebuvo skirta.

Mokinio pasirinkto dalyko kurso ar dalyko modulio pakeitimo tvarka. Keisti dalyko programą ar programos kursą mokinys gali pusmečio pabaigoje atsiskaitęs iš naujai pasirinkto dalyko ar kurso ir išlaikęs įskaitą iš dalyko programos kursų skirtumų.  Apie ketinimą keisti dalyko programą ar kursą mokinys raštu informuoja direktoriaus pavaduotoją, atsakingą už 11-12 klasių mokinių ugdymą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki pusmečio pabaigos. Įskaitų pažymiai prie jų pažymint kursą raidėmis B ar A įrašomi stulpelyje po pusmečio ar metinio pažymio. Metinis ar pusmečio pažymys atitinka  įskaitos įvertinimo pažymį. 12-oje klasėje leidžiama keisti dalyko programą ir kursą ne vėliau kaip iki pirmojo pusmečio pabaigos. Apie ketinimą keisti dalyko programą ar kursą 12 klasės mokinys raštu informuoja direktoriaus pavaduotoją, atsakingą už 11-12 klasių mokinių ugdymą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki pirmojo pusmečio pabaigos. Antrame pusmetyje 12 klasės mokinys keisti dalyko, kurso nebegali. Mokiniui, kuris nusprendė mokytis pagal programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina išplėstinio kurso įvertinimas, įskaitos laikyti nereikia. Jeigu pažymys jo netenkina, jis gali laikyti įskaitą.

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdai ir laikotarpiai, mokinių pasiekimų, įgytų mokantis menų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimas: vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.256 (Žin.,2004, Nr.35-1150). Planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir jų tėvais. 6-12 klasių mokinių pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. Pasiekimai  fiksuojami dienynuose, mokinių dienoraščiuose (6-10 kl.) ir pažangos apskaitos lapuose (11-12 kl.). Dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą. 6-12 kl. mokinių pasiekimai, mokantis modulių programų vertinami   pažymiais. Pusmečio pabaigoje išvedamas modulio pusmečio pažymys, kuris perkeliamas į pagrindinį dalyką ir išvedamas dalyko pusmečio pažymys. Pažymiais nevertinami etikos, tikybos, žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai. Įrašoma ,,įskaityta“ arba  ,,neįskaityta“. 6-12  klasėse mokytojai greta formaliojo vertinimo taiko ir neformąlųjį vertinimą: kaupiamąjį, formuojamąjį, kreditinį. Mokytojo taikoma vertinimo tvarka ir kriterijai  tvirtinami metodiniame būrelyje; 11 klasių mokiniams adaptacijos periodas – vienas mėnuo – rugsėjo. Nepatenkinami pažymiai  rugsėjo mėnesį nerašomi. Su vertinimo kriterijais mokiniai ir jų tėvai supažindinami rugsėjo mėnesį. Paskutinėje pusmečio pamokoje aptariami vertinimo rezultatai. Kiekvieno dalyko kontrolinių darbų skaičius, temos ir numatomos datos, nurodant konkretų mėnesį, pateikiamos mokiniams pirmąją pusmečio savaitę. Kontrolinių darbų grafikai mokiniams skelbiami prieš savaitę. Mokytojas informaciją apie kontrolinių  ir įskaitinių darbų rašymo datą įrašo į fojė esančią kontrolinių darbų rašymo lentelę. Ištaisyti rašto darbai mokiniams grąžinami per 14 dienų. Mokinių pasiekimų mokantis menų dalykų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos vertinimas: 6-12 klasėse menų dalykai,  kūno kultūra , 6- 10 klasėse technologijos,  9 klasėse  ekonomika  vertinami 10 balų sistema. 10 klasėse pilietiškumo pagrindai vertinami ,, įskaita“. Pasirenkamųjų dalykų vertinimas. 11,12 klasėse  pasirenkamieji dalykai : ekonomika, braižyba, pilietiškumo pagrindai, teisės įvadas, debatai anglų kalba vertinami ,,įskaityta“ arba ,, neįskaityta“.11-12 klasėse informacinės technologijos, antroji užsienio kalba vertinama pažymiais 10 balų sistema. Pusmečio  pažymys vedamas apskaičiavus per pusmetį gautų pažymių aritmetinį vidurkį ir suapvalinus iki sveikojo skaičiaus taikant matematinę apvalinimo taisyklę. Jeigu antro pusmečio įvertinimas vienu balu aukštesnis negu pirmojo, metinis įvertinimas atitinka antrojo pusmečio įvertinimą. Jeigu antrojo pusmečio įvertinimas vienu balu žemesnis už pirmojo pusmečio įvertinimą, metinis pažymys vedamas iš visų per mokslo metus gautų pažymių. Jeigu antrojo pusmečio įvertinimas neigiamas, vedamas neigiamas metinis įvertinimas.

Neformaliojo mokinių ugdymo organizavimas. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115); Neformaliojo ugdymo organizavimas grindžiamas laisvanoriškumo ir lygių galimybių  principais. Mokyklos neformaliojo ugdymo valandų skyrimo prioritetai yra  mokinių sportinė veikla, meninis mokinių ugdymas ir anglų kalbos kalbinės raiškos ugdymas. Neformaliojo mokinių švietimo valandos paskirstomos priklausomai nuo mokinių poreikio, programų pasiūlos ir mokyklos galimybių. Pažintinė veikla organizuojama pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934.  Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 12 mokinių.  Jei mokinys pasirinko neformaliojo vaikų švietimo programą dailės, choreografijos, muzikos, menų mokykloje, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ar kitose neformalųjį vaikų švietimo vykdančiose įstaigose, už neformalųjį vaikų švietimą mokykla atsiskaito pagal Moksleivio krepšelio lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-386 (Žin., 2007, Nr. 34-1258), ir steigėjo nustatyta tvarka. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių iš užsienio gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas. Užsienyje išeitą  ugdymo programos dalį vertina mokykla. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui parengia tvarką atsilikimui likviduoti ir atsiskaityti.

Mokinių mokymas namuose ir savarankiško mokymosi organizavimas. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1759. Sergančių mokinių mokymas  organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16d. įsakymu Nr.  259/153 (Žin.,2000, Nr.25-654). Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais, įtėviais, globėjais ar rūpintojais ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų jo mokymo namuose ugdymo planą. Namuose mokomi mokiniai  nesimoko: dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Mokiniams skiriama pamokų: 5-6 klasės -  po 12 pamokų, 7-8 klasės – po 13 pamokų, 9-10 klasės  - po 15 pamokų, 11-12 klasės – po 11 pamokų. Mokiniai, gydytojui leidus, dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

Mokinių socialinės veiklos organizavimo principai ir būdai. 6-10 klasių mokiniams privaloma socialinė veikla -5 valandos per mokslo metus. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis Socialinę veiklą planuoja klasės vadovas atsižvelgdamas į mokinių pageidavimus, klasės socialinės veikos tradicijas, mokyklos bendruomenės rekomendacijas. Visos 5 socialinės veiklos valandos per mokslo metus  vykdomos ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu.  Veikos apskaita vedama klasės dienyne tam skiriant atskirą puslapį ,,Socialinė veikla“. Puslapį pildo klasės vadovas.

Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas. Mokyklos direktoriaus įsakymu  paskirti pavaduotojai pagal kuruojamas veiklos sritis organizuoja mokymosi krūvių, namų darbų apimčių derinimą ir atitikimą higienos normoms. Kontrolę vykdo mokyklos direktorius. Optimizuojant mokymosi krūvius vadovaujamasi mokyklos parengtu ir direktoriaus patvirtintu krūvių reguliavimo planu.

3. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

Pagrindinio ugdymo programos vykdymo bendrosios nuostatos. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi:  2009–2010 mokslo metais-7, 9  klasėse pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos).  6, 8, 10 klasėse vadovaujamasi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais I–X klasėms, tvirtinamais švietimo ir mokslo ministro. Socialinė veiklą reglamentuoja šio ugdymo plano 2.2.13 punktas. Mokykla  siūlo mokiniams tęsti anksčiau pasirinktą pagilintą anglų kalbos mokymąsi 6-10 klasėse.

Ugdymo turinio diferencijavimas. Tikslu diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį ir procesą 5-10 klasėse sudarytos 36 mobilios grupės dalykams diferencijuotai mokyti ir 18 konsultacinių centrų, skirtų individualioms ir grupinėms konsultasijoms dirbant su itin gabiais mokiniais ir mokiniais , turinčiais ugdymosi sunkumų. Pagrindinio ugdymo bendrajai  programai įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams mokyti: informacinėms technologijoms ir technologijoms, doriniam ugdymui, užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) ir kūno kultūrai 8-10 klasėse.  Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą mobilioji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 12 mokinių .

Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas. Dorinį ugdymą tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o nuo 14 iki 16 metų mokinys pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu. Vyresni kaip 16 metų mokiniai pasirenka patys vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą  arba etiką. Kalbų ugdymo organizavimas:  Esant poreikiui mokykla sudaro sąlygas kurį laiką gyvenusiems ir besimokiusiems užsienyje ir grįžusiems į Lietuvą mokiniams likviduoti lietuvių kalbos programų skirtumus skirdama mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų. Antrosios užsienio kalbos (iš mokyklos siūlomų rusų, vokiečių ar prancūzų) mokymas privalomas nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu antrąją užsienio kalbą:  prancūzų, rusų arba vokiečių. 6,7 klasių mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos ar užsienio mokyklų, kuriose jie bent vienerius metus mokėsi kitos užsienio kalbos negu rusų, vokiečių ar prancūzų, sudaromos sąlygas mokiniui pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programos skirtumus, vienerius mokslo metus jam skiriant 1 papildomą užsienio kalbos pamoką per savaitę. Jei toje pačioje, paralelėse ar gretimose klasėse yra du ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos. 8-10 klasių mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos ar užsienio mokyklų, kuriose jie bent vienerius metus mokėsi prancūzų kalbos (šios kalbos mokykloje 8-10 klasėse nemokoma), mokinys gali prancūzų kalbos mokytis savarankiškai arba kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais mokinys privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla turi įskaityti mokinio pasiekimus. Jeigu 7-10 kl. mokinys (tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus) pageidauja tęsti  mokytis pradėtą užsienio kalbą (kitą, nei vokiečių, rusų ar prancūzų), mokinys gali norimos kalbos mokytis savarankiškai arba kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais mokinys privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla turi įskaityti mokinio pasiekimus.

Informacinių technologijų mokymo organizavimas. 6 klasėje tęsiamas informacinių technologijų mokymas. 7–8 klasėse skiriamos 36 dalyko pamokos.  7 klasėje  informacinių technologijų kursui skiriama 1 pamoka per savaitę (klasė skiriama į 2 grupes), 8 klasėje skiriama 1 pamoka iš mokyklos nuožiūra skirstomų valandų, kuri  integruojama į anglų kalbos, rusų kalbos, tikybos, technologijų, istorijos, biologijos  pamokas (klasė į grupes neskiriama). Integravimo tvarką 8 klasėse informacinių technologijų mokytojai ir dalykų mokytojai suderina ir teikia mokyklos direktoriui tvirtinti  iki rugsėjo 1 dienos. Apskaita vedama 8 klasės dienyne. Apskaitą veda abu mokytojai: informacinių technologijų ir dalyko mokytojas. Įgyvendinant mokymo modelį, kai organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų - informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos. 10  klasėje informacinių technologijų mokoma pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525). 9–10 klasių informacinių technologijų kursą 2009-2011 metais sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. 2009-2010 m.m. 9 klasėje mokoma privalomoji dalis, pasirenkamoji dalis  dešimtokams bus dėstoma 2010-2011 mokslo metais.

Socialinio ugdymo organizavimas:  Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokoma pilietiškumo pagrindų. Šiai programai 10 klasėje skiriamos  2 pamokos per savaitę. 9 klasėse pilietiškumo pagrindų nemokoma, tačiau siūlomas pasirenkamasis integruotas pilietiškumo pagrindų ir anglų kalbos modulis.

Meninio ugdymo organizavimas: Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dalykai - dailė ir muzika. Teatro, šokio, fotografijos mokiniai gali mokytis neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Dailės 9 klasėse nemokoma. 10 klasėse dailei skiriamos 2 pamokos per savaitę.

Technologinio ugdymo organizavimas: Mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš penkių siūlomų technologinių programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų.  Mokiniai gali keisti pasirinktas technologijų  programą pasibaigus pusmečiui. 9 klasėse technologijų mokymui ir privalomai 17 valandų integruoto technologijų kurso programai skiriama 2,5 pamokos per savaitę ir baigiamas pagrindinės mokyklos technologinis ugdymas. 10 klasėse technologijų mokymui skiriama 0,5 pamokos per savaitę (2008-2009 m. m. buvo kirtos 2 pamokos).

Kūno kultūros ugdymo organizavimas: Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę. Visiems 6-10 klasių mokiniams papildomai sudaromos sąlygos  bent 1 valandą per savaitę pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas  per neformaliojo ugdymo veiklą mokykloje (kiekvienam koncentrui mokykloje skiriamos 2 neformaliojo ugdymo valandos aktyvaus judėjimo pratyboms - viena berniukams ir viena mergaitėms) ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Klasėje dirbantys kūno kultūros mokytojai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. 8-10 klasės per kūno kultūros pamokas dalijamos į berniukų ir mergaičių grupes. Grupėje turi būti ne mažiau 10 mokinių. Jei grupėje mažiau 10 mokinių, jungiamos paralelių klasių grupės. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne  mokykloje. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 14 iki 16 metų – jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu. Dėl ligos  pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas; Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitas sporto šakas, nereikalaujančias fizinio pajėgumo (šaškes, šachmatus ir kt.).

4. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

Vidurinio ugdymo programos vykdymo bendrosios nuostatos. Vidurinis ugdymas 11–12  klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr. 76-2930). Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojamos: Civilinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr. 5-169), ir Priešgaisrinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-820/IV-208 (Žin., 2003, Nr. 60-2743). 11 klasėje šioms programoms įgyvendinti skiriama po 1 dieną per mokslo metus kiekvienai programai iš ugdymo proceso dienų, skirtų kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai. 12 klasės mokiniams  skiriamos 3 ugdymo proceso dienos per mokslo metus, skirtos  kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai.  Šias dienas klasių vadovai planuoja suderinę su mokinių poreikiais. Keisti dalyką ar dalyko kursą mokinys gali du kartus per metus: pirmo pusmečio ir mokslo metų pabaigoje  atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš naujai pasirinkto dalyko programos ar dalyko kurso skirtumo. Įvertinimas, prie kurio pažymimas kursas raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), įrašomas stulpelyje prie pusmečio ar metinių pažymių. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, laikyti įskaitos nereikia. Smulkesnė informaciją apie dalyko ar kurso keitimą nurodyta 2 punkte. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą minimalus   grupės dydis - 7 mokiniai. Nesant galimybių sudaryti 7 mokinių grupės, jungiamos to paties dalyko bendrojo ir išplėstinio kurso grupės, skiriant 1 papildomą valandą prie bendrajam kursui skirtų valandų.  Nesant ir šios galimybės mokiniai mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.

Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką. Užsienio kalbų mokymo (-si) organizavimas: Tęsiama pradėta mokyti pagrindinio ugdymo programoje pirmoji anglų kalba. Mokiniams siūloma rinktis antrąją rusų (A ir B kursu), vokiečių (A ir B kursu) ir prancūzų (B kursu) kalbas. Meninio ugdymo organizavimas: Mokiniams siūlomi bendrieji ir išplėstiniai dailės, muzikos, bendrieji-teatro, fotografijos, šokio kursai. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį menų dalyko kursą, to dalyko meninei raiškai gali skirti po vieną savaitinę pamoką per dvejus metus iš dalykui skiriamų pamokų, pasirinkę išplėstinį kursą – dvi savaitines pamokas per dvejus metus. Meninė raiška  yra dalyko programos dalis ir atskiru pažymiu nevertinama, dienyne įrašomas įrašas „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Meninės raiškos mokymas  integruojamas į neformalųjį ugdymą. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:  Mokinys siūloma rinktis bendrąją kūno kultūrą ar norimą sporto  šaką (krepšinį, futbolą arba tinklinį). Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne  mokykloje. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 14 iki 16 metų – jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitas sporto šakas, nereikalaujančias fizinio pajėgumo (šaškes, šachmatus ir kt.) Informacinių technologijų mokymas: informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis. Mokykla siūlo bendrąjį ir išplėstinį informacinių technologijų kursus.

5. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS: PAGALBOS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIAMS TEIKIMAS

Specialusis ugdymas mokykloje organizuojamas vykdant 1998-12-15 Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymą Nr. VIII- 969, 2000-08-17 LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą  ,,Dėl specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos“  Nr.1056, 2000-08-17 LR  Švietimo ir mokslo ministro įsakymą ,, Dėl  švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos“ Nr.1057. Specialiųjų poreikių mokiniai mokomi pagal atitinkamos klasės ugdymo planą; sutrikusio intelekto mokiniai (pedagoginės psichologinės tarnybos išvada) mokosi visų mokomųjų dalykų. Specialiųjų poreikių mokiniams rengiamos programos adaptuojant ar modifikuojant bendrojo lavinimo dalykų programų turinį. Adaptuotas ir modifikuotas programas rengia dalykų mokytojai, konsultuojami mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų. Mokinių, kuriems pedagoginė tarnyba rekomendavo mokytis pagal adaptuotą ar modifikuotą programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie mokinio, kuris mokosi pagal adaptuotą programą, pavardės, pusmečio bei metinių pažymių parašoma ,,Ad.“. Mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu specialiųjų poreikių mokiniai - neprigirdintys, turintys ribotą intelektą, sutrikusį intelektą ar sergantys psichikos ligomis - gali nesimokyti vienos (pirmosios ar antrosios ) užsienio kalbos. Leidimas mokiniui nesimokyti vienos užsienio kalbos įforminamas direktoriaus įsakymu. Mokyklos direktoriaus įsakymu judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai gali būti atleisti nuo technologijų pamokų.