PANEVĖŽIO 5-OSIOS GIMNAZIJOS 2011-2012 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2011–2012 metų gimnazijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudarytas 2011–2012 gimnazijos ugdymo planas.
2. Ugdymo plano tikslai ir uždaviniai:
2.1. Tobulinti mokymo kokybę.
2.1.1.Užtikrinti modernų ugdymo proceso organizavimą.
2.1.2. Ugdyti mokinį, gebantį sėkmingai gyventi atviroje, besikeičiančioje visuomenėje.
2.2. Tobulinti mokymosi kokybę
2.2.1. Sudaryti palankias sąlygas mokiniams įgyti gebėjimą mokytis visą gyvenimą.
2.2.2. Ugdyti mokinių kūrybiškumą sukuriant prielaidas sėkmingai konkuruoti šiuolaikinėje visuomenėje.
2.2.3. Nuolat stiprinti mokymosi motyvaciją.
2.2.4. Skatinti mokymąsi bendradarbiaujant.
2.3. Plėtoti mokymo ir mokymosi diferencijavimą, tarpdalykinę integraciją.
2.3.1. Sukurti sąlygas veiksmingam diferencijuotam mokinių mokymui(si).
2.3.2. Plėtoti efektyvią teminę tarpdalykinę integraciją.
2.4. Siekti kiekvieno mokinio ir gimnazijos pažangos
2.4.1. Užtikrinti ugdymo tikslų ir vertinimo atitikimą, didinant mokinių pažangos vertinimo ugdymo procese reikšmę.
2.4.2. Tobulinti mokinių individualios pažangos ir gimnazijos pažangos bei pasiekimų identifikavimo procedūras.
2.5. Stiprinti pagalbą planuojant karjerą.
2.5.1. Užtikrinti mokinių profesinio švietimo poreikių tenkinimą.
3. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:
Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.
Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.
Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.
Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.
Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.
Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.
Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.
Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
4. Gimnazijos sprendimai dėl ugdymo plano, ugdymo plano derinimas.
Gimnazija, vadovaudamasi 2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 24 punktu, suderimo ugdymo plano projektą su gimnazijos taryba ir priėmė protokolinį sprendimą dėl ugdymo plano (gimnazijos tarybos posėdžio, įvykusio
Gimnazijos ugdymo plano projektas 2011m. rugpiūčio 23 d. suderintas su steigėjo įgaliota institucija.
II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ
5. Ugdymo proceso organizavimas, trukmė, atostogų datos, pusmečių pradžios ir pabaigos datos, kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai skirtos dienos:
6. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą skirstomas pusmečiais:
Pirmasis pusmetis visoms klasėms : nuo 2011-09-01 iki 2012-01-20 (87 mokslo dienos)
Antrasis pusmetis:
8 klasei ir I, II, III gimnazijos klasėms: nuo 2012-01-23 iki 2012-06-08 (92 mokslo dienos)
IV gimnazijos klasėms: nuo 2012-01-23 iki 2012-05-31 (86 mokslo dienos)
7. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.
8. Jei oro temperatūra 25 laipsniai šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti 8 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
9. Gimnazija gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją.
II.GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT UGDYMO TURINĮ
10. Gimnazijos ugdymo turinys suformuotas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal gimnazijos ugdymo plano tikslus, konkrečius 8 klasių mokinių ir I-IV klasių gimnazistų ugdymo(si) poreikius. Formuojant gimnazijos ugdymo turinį remtąsi ugdymo proceso stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, gimnazijos veiklos įsivertinimo duomenimis.
11. Ugdymo plane dalyko turinys numatytas pasiekti per vienerius metus, pamokų skaičius ugdymo plane taip pat nurodomas vieneriems metams mokslo metams, įvertinus pamokų skaičių nurodytą Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems mokslo metams.
12. Gimnazijos ugdymo turinio dalį sudaro gimnazijoje vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kitos veiklos (toliau tekste-Pažintinė veikla), siejamos su gimnazijos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Šioms veikloms per mokslo metus skirta: IV gimnazijos klasėse 5 mokymosi dienos, kitose klasėse- 10 mokymosi dienų. Visose klasėse pažintinė veikla vykdoma rugsėjo 2 (kultūrinė, sportinė veikla), gruodžio 5 (meninė veikla), gruodžio 23 (kūrybinė, mokyklos tradicijų puoselėjimo veikla). Viena pažintinės veiklos diena visose klasėse skiriama ugdymo karjerai priemonių organizavimui. Dvi pažintinei veiklai skirtos dienos III gimnazijos klasėse, viena -IV gimnazijos klasėse skiriamos žmogaus saugai. Kitas pažintinės veiklos dienas visų klasių vadovai planuoja savo nuožiūrą, atsižvelgdami į klasių mokinių poreikius.
13. III, IV gimnazijos klasių dalykų mokytojai, neformaliojo ugdymo būrelių vadovai pagal bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus, remdamiesi ŠMM rekomendacijomis, rengia dalykų ilgalaikius teminius planus, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, neformaliojo ugdymo programas.
14. 8 klasių ir I, II gimnazijos klasių mokytojai rengia ilgalaikius planus.
15. Pagrindinio ugdymo dalykų ilgalaikiai planai, neformaliojo ugdymo programos rengiamos vieneriems metams, vidurinio ugdymo dalykų teminiai planai dvejiems metams, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programos- vieneriems metams, neformaliojo ugdymo programos-vieneriems metams.
16. Mokytojai iki rugpjūčio 31 dienos parengia ir suderina su jo dalyką kuruojančiu vadovu: spec. poreikių mokinių ugdymo programas, dalykų teminius planus, ilgalaikius planus, pagilinto anglų kalbos mokymo modulių programas, integruotas dalykų programas (kai klasėje dirba du mokytojai).
17. Gimnazijos direktorius metodinių grupių teikimu iki rugsėjo 1 dienos įsakymu tvirtina mokytojų parengtas ir su dalyką kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju suderintas pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, neformaliojo ugdymo programas.
18. Teminių planų, ilgalaikių planų ir programų rengimo formas nustato metodinė taryba .
19. Vieną plano ar programos egzempliorių saugo dalyko ar būrelio mokytojas, kitas egzempliorius elektroninėje laikmenoje saugomas gimnazijos raštinėje. Teminius planus, išplėstinius ilgalaikius planus ir programas mokytojai elektroninėje laikmenoje į raštinę pristato iki rugsėjo 9 dienos.
20. Klasių vadovų darbo planus derina direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už klasių vadovų darbą, tvirtina direktorius iki rugsėjo 9 dienos.
II.MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS
21. Kiekvienas III klasės mokinys sau rengia vienerių metų individualaus ugdymo planą pagal gimnazijos patvirtintą individualaus ugdymo plano 2011-2012 mokslo metams formą, taip pat sudaro dvejų metų individualaus ugdymosi planą pagal gimnazijos patvirtintą dvimečio plano 2011-2013 mokslo metams formą ir suderina su direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už vidurinį ugdymą.
22. IV gimnazijos klasės mokiniai koreguoja sudarytą dvejų metų individualaus ugdymo planą pagal gimnazijos patvirtintą dvimečio plano 2010-2012 mokslo metams formą ir rengia naują vienerių metų individualaus ugdymo planą pagal gimnazijos patvirtintą individualaus ugdymo plano 2011-2012 mokslo metams formą.
23. Individualus ugdymo planas taip pat sudaromas mokiniui, besimokančiam savarankiškai ar mokomam namie .
24. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, atkreipiant dėmesį į besimokančiuosius, kurie patiria mokymosi sunkumų, itin sėkmingai mokosi, siekia pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus .
III.GIMNAZIJOS MOKYMOSI APLINKA
25. Gimnazijoje sukurta pakankamai gera fizinė mokymo(si) aplinka: renovuota apie 75 proc. klasių ir kabinetų, visose patalpose yra spartusis internetas, beveik visuose kabinetuose yra multimedijos įrenginys, IT, biologijos, fizikos kabinetai aprūpinti interaktyviomis lentomis, už ES struktūrinių fondų lėšas gerai aprūpinti mokymo priemonėmis gamtos mokslų, menų, technologijų kabinetai.
26. Bendromis bendruomenės narių pastangomis sukurta, puoselėjama ir gerai vertinama gimnazijos psichologinė ir socialinė aplinka. Gimnazijoje bendradarbiaujama ir susitariama pamatiniais ugdymo proceso organizavimo klausimais. Tėvų ir mokinių aukštai vertinamas gimnazijos bendruomenės narių saugumas.
27. Pamokos gali vykti ne tik klasėje , bet ir įvairiose aplinkose (švietimo ir mokslo, kultūros įstaigose, teisėtvarkos institucijose, pramonės objektuose). Į šiuos objektus vesti pamokų dalykų mokytojai su mokiniais vyksta gimnazijos nustatyta tvarka.
28. Mokymo ir mokymosi išteklių įgijimo ir naudojimo klausimus per mokslo metus sprendžia metodinė taryba, atsižvelgdama į šioms reikmėms skirtus finansinius išteklius
IV.UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS
29. Ugdymo diferencijavimo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.
30. Gimnazijoje diferencijavimas vykdomas dviem būdais:
30.1. Pirmas būdas: Sudarytos laikinosios grupės anglų kalbos, lietuvių kalbos, biologijos, chemijos, istorijos, matematikos, fizikos dalykų moduliams mokyti iš panašių gebėjimų ir poreikių mokinių . Ugdymo diferencijavimas taip pat vykdomas klases dalijant į grupes per IT, kūno kultūros, užsienio kalbų, technologijų, dorinio ugdymo pamokas.
Dėl laikinųjų grupių sudarymo ir mokinių grupavimo per minėtų dalykų pamokas tikslų ir principų tariamasi su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), siekiant nepadaryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir gimnazijoje.
30.2. Antras būdas: Darbui su itin gabiais mokinais ir mokinais, turinčiais mokymosi sunkumų, įkurti lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, IT, chemijos, anglų kalbos konsultaciniai centrai, kuriuose mokinams dažniausiai teikiamos individualios konsultacijos arba grupinės nedidelėms mokinių grupelėms.
V.DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS
31. I-ose gimnazijos klasėse intensyvinamas technologijų mokymas. Dalykui skiriama 2,5 val. per savaitę ir baigiamas pagrindinės mokyklos technologijų kursas.
32. I-ose gimnazijos klasėse dailės nemokoma. II-ose gimnazijos klasėse dailei skiriamos 2 val. per savaitę.
VI.UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
33. 8-ose klasėse IT pamokos integruojamos į dorinio ugdymo, anglų kalbos, matematikos, muzikos, technologijų mokymo dalykus. IT mokytojų darbo apmokėjimui šiose klasėse skiriama po 1 valandą kiekvienai klasei iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų. Nurodytų dalykų mokytojai kartu su 8-tų klasių informacinių technologijų mokytojais rengia integruotas dalyko ir informacinių technologijų programas.
34. II-ose gimnazijos klasėse IT mokymui skiriama 1 valanda. Be to šiose klasėse papildomai IT integruojamos į pilietiškumo pagrindų pamokas. IT mokytojų darbo apmokėjimui šiose klasėse skiriama po 1 valandą kiekvienai klasei iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų. Pilietiškumo pagrindų mokytojai kartu su informacinių technologijų mokytojais rengia integruotas dalyko ir informacinių technologijų programas.
35. Gimnazijosje vykdomos Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomos prevencinės programos: alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta ŠMM ministro įsakymu Nr. ISAK-494, 2006-03-17, gyvenimo įgūdžių ugdymo programa , tęsiama „Charakterio mokyklos“ programa, kurioje numatoma formuoti bendrąsias kompetencijas ir gyvenimo įgūdžius šiuolaikinėje modernioje visuomenėje, vadovaujantis Regioninio etikos ir lyderiavimo instituto metodine medžiaga. „Charakterio ugdymo pagrindai“.
Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integeruojama į 8 klasių, I-IV gimnazijos klasių gamtos mokslų ir dorinio ugdymo pamokas. 8 klasėse, I,II gimnazijos klasėse šiai programai skiriama ne mažiau kaip 6 val. per m.m., III-IV gimnazijos klasėse skiriama ne mažiau kaip 5 val. per m.m.
Ši programa taip pat integruojama ir visų klasių vadovų veiklą skiriant ne mažiau kaip 5 val. per mokslo metus.
Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa integruojama į 8, I, II klasių vadovų veiklą. Valandų skaičių kiekvienai klasei nustato klasės vadovas, aptaręs su mokiniais.
„Charakterio mokyklos“ programa integruojama į visų klasių vadovų veiklą. Valandų skaičių kiekvienai klasei nustato klasės vadovas, aptaręs su mokiniais.
36. Į pagrindinio ugdymo pilietiškumo pagrindų programą integruojamas laisvės kovų istorijos mokymas tam skiriant 18 pamokų per metus.
VII.MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
37. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
38. Planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus.
39. Vertinimo metodus ir kriterijus mokytojai derina metodinėse grupėse, aptaria su mokiniais ir jų tėvais.
40. Su vertinimo kriterijais dalykų mokytojai mokinius ir jų tėvus supažindina rugsėjo mėnesį. Paskutinėje pusmečio pamokoje aptariami vertinimo rezultatai
41. Visų dalykų mokymosi pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema (išskyrus dorinio ugdymo, žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimų, pilietiškumo pagrindų II gimnazijos klasėje mokinių pasiekimų, III, IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimų mokantis pasirenkamuosius dalykus vertinimą. Vertinama ,,įskaityta“, ,,neįskaityta“) . Pasiekimai fiksuojami dienynuose ir elektroniniame dienyne.
42. Visų klasių mokinių pasiekimai, mokantis modulių programų vertinami pažymiais. Pusmečio pabaigoje išvedamas modulio pusmečio pažymys, kuris perkeliamas į pagrindinį dalyką ir išvedamas dalyko pusmečio pažymys. Metinis modulio pažymys nevedamas.
43. III-IV gimnazijos klasių mokinių kūno kultūros pasiekimai, jiems raštu pageidaujant, vertinami ,,įskaityta“, ,,neįskaityta“.
44. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.
45. Dalykų mokytojai greta formaliojo vertinimo taiko ir neformalųjį vertinimą- formuojamąjį.
46. Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją.
47. Mokslo metų pradžioje į gimnaziją atvykusiems mokiniams taikomas adaptacijos laikotarpis – vienas mėnuo – rugsėjis. Nepatenkinami pažymiai rugsėjo mėnesį nerašomi.
48. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ar įskaita).
49. Kiekvieno dalyko kontrolinių darbų skaičius, temos ir numatomos datos, nurodant konkretų mėnesį, pateikiamos mokiniams per dvi pirmąsias pusmečio savaites.
50. Kontrolinių darbų ar apibendrinamųjų užduočių grafikai mokiniams skelbiami prieš savaitę. Mokytojas informaciją apie kontrolinių ir apibendrinamųjų darbų rašymo datą įrašo į I a. koridoriuje esančią kontrolinių darbų rašymo lentelę.
51. Ištaisyti rašto darbai mokiniams grąžinami per 14 dienų.
52. Pusmečio pažymys vedamas apskaičiavus per pusmetį gautų pažymių aritmetinį vidurkį ir suapvalinus iki sveikojo skaičiaus taikant matematinę apvalinimo taisyklę. Jeigu antro pusmečio įvertinimas vienu balu aukštesnis negu pirmojo, metinis įvertinimas atitinka antrojo pusmečio įvertinimą. Jeigu antrojo pusmečio įvertinimas vienu balu žemesnis už pirmojo pusmečio įvertinimą, metinis pažymys vedamas iš visų per mokslo metus gautų pažymių. Jeigu antrojo pusmečio įvertinimas neigiamas, vedamas neigiamas metinis įvertinimas.
53. Gimnazija, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:
53.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę gimnazijoje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;
53.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;
53.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus gimnazijos nustatyta tvarka;
53.4. sudaro galimybes mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus.
VIII.MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
54. Mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę vykdo gimnazijos direktoriaus pavaduotojai: D. Dapšauskienė, atsakinga už vidurinį mokymą, vykdo III, IV gimnazijos klasių mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir kontrolę, Z. Januškienė, atsakinga už pagrindinį mokymą, vykdo 8 klasių ir I, II gimnazijos klasių mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir kontrolę.
55. Atsakingi pavaduotojai organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus, užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas, kad apie kontrolinį darbą mokiniai būtų informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, kad kontroliniai darbai pirmąją dieną po atostogų ar šventinių dienų nebūtų rašomi, kad per dieną nebūtų daugiau kaip 7 pamokų.
56. 8 klasių mokiniams skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnis, nei minimalus privalomų pamokų skaičius (VIII klasių mokiniams, pasirinkusiems modulį) skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).
57. Mokinys gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros, jeigu:
57.1. mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę;
57.2. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose;
58. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą. Jeigu pamoka, nuo kurios mokinys atleistas, tvarkaraštyje yra pirma ar paskutinė, mokinys į gimnaziją gali ateiti vėliau, arga anksčiau išeiti.
59. Gimnazijos menų ir sporto dalykų mokytojai, suderinę su atitinkamos neformaliojo ugdymo įstaigos mokytojais, pusmečio pabaigoje vertina pažymiu (ar įskaita) nuo pamokų atleistų mokinių pasiekimus.
60. Pavaduotojas, atsakingas už pamokų tvarkaraštį užtikrina, kad mokinio, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje nebūtų daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per savaitę, o besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį – daugiau kaip vienos pamokos trukmės laiko tarpas per savaitę.
IX.NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE
61. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
62. Neformaliojo ugdymo organizavimas grindžiamas laisvanoriškumo ir lygių galimybių principais. Neformaliojo mokinių švietimo valandos paskirstomos priklausomai nuo mokinių poreikio, programų pasiūlos ir mokyklos galimybių.
63. Gimnazijos neformaliojo ugdymo valandų skyrimo prioritetai yra mokinių sportinė veikla, meninis mokinių ugdymas ir anglų kalbos kalbinės raiškos ugdymas.
64. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 12 mokinių.
X.UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS
65. Ugdymo karjerai programa yra integruojama į pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinį. Ši programa yra įgyvendinama skiriant 1 dieną per mokslo metus visoms klasėms iš pažintinei veiklai skirtų dienų. Be to ugdymas karjerai dalyko mokytojo nuožiūra integruojamas į atskirų dalykų bendrąsias programas, neformalųjį švietimą, .
66. Informavimo karjerai tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką, profesinės karjeros galimybes ir kt.). Šioje veikloje naudojamos įvairios specializuotos interneto svetainės, spausdinti leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, organizacijas ir pan. Informavimą karjerai gimnazijoje organizuoja biliotekos vedėja. Gimnazijos biliotekoje veikia informavimo karjerai taškas, kur yra kaupiama informacija bei literatūra ir sistemingai pristatoma mokiniams, jų tėvams ir mokytojams apie švietimo ir mokslo institucijas Lietuvoje ir užsienyje, priėmimo taisykles, profesijas, darbo rinką, studijų programas, karjeros galimybes. Be to pati naujausia informacija apie karjeros planavimą bei galimybes yra skelbiama gimnazijos PITo stende.
Gimnazijos internetinėje svetainėje yra planingai pateikiama informavimo karjerai medžiaga, kurią atrenka ir patalpina biliotekos vedėja ir sekretoriato darbuotoja, atsakinga už svetainę.
67. Profesinio veiklinimo tikslas – organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus. Mokinių supažindinimas su profesinio pasirinkimo galimybėmis gimnazijoje įgyvendinamas planingai (pagal 2011m. veiklos programą). Tai yra išvykos į švietimo ir mokslo institucijas, pramonės įmones, susitikimai su darbuotojais. Šią veiklą organizuoja klasių vadovai, kuriems padeda IT mokytojai, psichologė, bibliotekos vedėja. Taip pat profesinis veiklinimas yra vykdomas per atskirų dalykų pamokas pagal mokytojo parengtą planą ir per neformaliojo švietimo užsiėmimus.
68. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus; šioje veikloje gali būti naudojami įvairūs klausimynai, užduotys, testai, skirti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu padėti pažinti. Vertinimas karjerai gimnazijoje yra vykdomas pagal pagal 2011m. gimnazijos veiklos programą. Šią veiklą organizuoja gimnazijos psichologė planingai atlikdama tyrimus apie profesinio veiklinimo skaidą, informavimo karjerai veiksmingumą.
69. Konsultavimo karjerai tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą, sprendžiant karjeros trikdžių problemas: pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje ir kt. Konsultavimas karjerai yra įgyvendinamas planingai pagal 2011m. gimnazijos veiklos programą. II-IV gimn. kl. mokiniams yra organizuojami susitikimai su aukštųjų bei profesinių mokyklų atstovais, studentais, išvykos į Studijų muges. Šią veiklą organizuoja direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už ugdymo karjerai organizavimą gimnazijoje, bibliotekos vedėja, klasių vadovai ir įvairių dalykų mokytojai.
70. Ugdymo karjerai veikla organizuojama direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą gimnazijoje, ir vykdoma dalyvaujant klasių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, psichologui, bibliotekininkui
XI.IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS
RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS
71. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą gimnazijos direktoriui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.
72. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus gimnazija pripažįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys.
73. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
74. Išeiviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės.
75. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio, nemokančio (ar nepakankamai mokančio) lietuvių kalbos, lietuvių kalbos mokymas organizuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
XII.MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS
76. Mokiniui, negalinčiam mokytis gimnazijoje, sudaromos sąlygos mokytis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankiškai ar mokytis namie. Mokymas namie gali būti vykdomas nuotoliniu būdu arba organizuojant pamokas namie.
77. Mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo planą.
78. Namie mokomam mokiniui gimnazija skiria pamokų per savaitę: 8 klasėse – 13, I, II gimnazijos klasėse – 15, III, IV gimnazijos klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojo leidimu mokinys gali lankyti gimnazijoje arba mokytis nuotoliniu būdu.
79. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų papildomai, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.
XIII.LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS
80. Klasės, besimokančios pagal pagrindinio ugdymo programą, dalijamos į tikybos ir etikos grupes per dorinio ugdymo pamokas. Grupėje turi būti ne mažiau 8 mokinių. Jei grupėje mažiau 8 mokinių, jungiamos paralelių arba gretimų klasių grupės.
81. Per kūno kultūros pamokas 8 klasės ir I, II gimnazijos klasės dalijamos į dvi grupes. Sudaromos berniukų ir mergaičių grupės, tačiau, mokinių pageidavimu, gali būti ir mišrios. Grupėje turi būti ne mažiau 10 mokinių. Jei grupėje mažiau 10 mokinių, jungiamos paralelių arba gretimų klasių grupės.
82. Per pirmos užsienio kalbos (anglų) pamokas 8 klasės ir I, II gimnazijos klasės dalijamos į 2 grupes. Grupėje turi būti ne mažiau 10 mokinių.
83. 8 klasių ir I, II gimnazijos klasių mokiniai mokomi 6 klasėje pasirinktos antrosios rusų, prancūzų arba vokiečių kalbos. Sudaromos grupės kiekvienai kalbai mokyti. Minimalus mokinių skaičius grupėje – 5 mokiniai. Jei grupėje mažiau 5 mokinių, jungiamos paralelių klasių grupės. Jeigu nesusidaro mokyklos nustatyto dydžio mokinių grupė, organizuojamas savarankiškas mokymasis. Mokinių savarankiškas mokymasis antrosios užsienio kalbos organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
84. Per informacinių technologijų pamokas I, II gimnazijos klasės dalijamos į 2 grupes. Grupėje turi būti ne mažiau 10 mokinių.
85. Per technologijų pamokas 8 klasės ir I gimnazijos klasės dalijamos į berniukų ir mergaičių grupes, tačiau, mokiniams pageidaujant, gali būti sudaromos ir mišrios mergaičių ir berniukų grupės.